7.2 Assessment methodology

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti prašymą pateikusios kredito įstaigos verslo strategijos kokybinę peržiūrą, kad galėtų apžvelgti veiklos, kurią ji ketina pradėti, rūšis, jos geografinį pasiskirstymą, pagrindinių prielaidų patikimumą ir susijusį prašymą pateikusios kredito įstaigos rizikos pobūdį.

Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų susidaryti aiškų vaizdą apie:

• (a) veiklos, kurią ketina vykdyti prašymą pateikusi kredito įstaiga, rūšis, įskaitant pagrindinių ir nepagrindinių verslo linijų ir tikslinių klientų rūšių nustatymą. Ši analizė turėtų būti funkcijų analizė siekiant nustatyti veiklos rūšis, kurioms taikomas veiklos leidimas, arba, laikantis šių gairių 58 punkto, veiklos leidimo taikymo sritį, taip pat, atitinkamais atvejais, galimybę taikyti kitą tinkamą veiklos leidimų išdavimo tvarką. Peržiūra taip pat turėtų padėti kompetentingai institucijai suprasti susijusį rizikos pobūdį, įskaitant PP / TF riziką, ir poveikį kapitalo reikalavimams, likvidumui ir finansavimo poreikiams, taip pat vidaus valdymo priemonėms.
• (b) geografinį veiklos pasiskirstymą, įskaitant numatomą veiklos vykdymą per patronuojamąsias įmones ir filialus arba naudojantis laisve teikti paslaugas ES arba trečiojoje valstybėje, ir planuojamą plėtrą ateityje. Visų pirma tais atvejais, kai verslo modelyje numatyta naudoti skaitmeninius sprendimus, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar planuojama tarpvalstybinė veikla patenka į „laisvės teikti paslaugas“ ar „įsisteigimo teisės“ taikymo sritį. Analizė, be kita ko, turėtų padėti kompetentingoms institucijoms suprasti, kad norint patekti į tikslines rinkas reikia papildomų reguliavimo reikalavimų (pvz., pranešimo dėl pasą), bet kokią susijusią reguliavimo riziką ir numatomos įmonės struktūros bei geografinio pasiskirstymo verslo ar finansinį pagrindimą. Ji taip pat turėtų būti grindžiama su jurisdikcija susijusios PP / TF rizikos analize, atliekama vertinant veiklos struktūrą. Jei prašymą pateikusi kredito įstaiga ketina vykdyti didelę savo veiklos dalį už jurisdikcijos, kurioje ji pateikė prašymą išduoti veiklos leidimą, ribų, kompetentinga institucija pagal KRD 16 konstatuojamąją dalį turėtų įvertinti, ar pasirinkus taikymo jurisdikciją siekiama išvengti griežtesnių reguliavimo standartų (pvz., susijusių su kovos su PP / TF režimu), galiojančių kitoje valstybėje narėje.
• (c) bendrą strategiją, kurioje nagrinėjamas prašymą pateikusios kredito įstaigos veiklos pagrindimas, taip pat bendrą grupės strategiją, kai prašymo teikėjas priklauso grupei. Tai apima tinkamą strateginių tikslų, pagrindinių verslo veiksnių, nustatytų konkurencinių pranašumų, kiekybinių ir kokybinių verslo plano tikslų, įskaitant įmonės produktą ar paslaugą, siūlomą vertę ir padėtį rinkoje, supratimą.

Kalbant konkrečiai apie naujoviškus verslo modelius ir (arba) įvykdymo mechanizmus, kompetentingos institucijos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į numatomų paslaugų ir produktų naujoviškų savybių aprašymą, įskaitant galimą didesnę PP / TF riziką. Laikydamosi proporcingumo ir rizika grindžiamo požiūrio, kompetentingos institucijos gali apsvarstyti galimybę peržiūrėti pagrindinius naujo produkto patrauklumo, produkto kainodaros, struktūros ir santykinio pranašumo paaiškinimus. Tokia peržiūra turėtų būti koordinuota ir papildyta tikslinės rinkos analize, kaip aprašyta šių gairių 7.2.3 skirsnyje, ir galimu pagrindinių išorės rodiklių poveikiu verslo strategijai.

Aiškiai suprasdamos planuojamą verslo strategiją, kompetentingos institucijos galės įvertinti susijusią finansavimo strategiją, atitinkamus išorės ir vidaus veiksnius, susijusius su strateginių tikslų pasiekimu, ir kiekybinių prielaidų patikimumą. Apskritai vertinimas turėtų padėti kompetentingai institucijai susidaryti nuomonę apie verslo strategijos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir pavojus.

7.2.2 Finansavimo struktūra, likvidumo vertinimas ir valdymas

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti aiškią nuomonę apie planuojamus numatytos verslo veiklos finansavimo šaltinius, įskaitant pradinio kapitalo dydžio šaltinį ( - ius). Kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti prašymą pateikusios kredito įstaigos pateiktą informaciją (visų pirma pagal TRS dėl informacijos veiklos leidimui gauti) 4 straipsnį), kad įvertintų likvidumo pobūdį ir įsipareigojimų struktūrą, ypatingą dėmesį skirdamos pagrindinėms prielaidoms patikrinti. Kalbant apie įsipareigojimų struktūrą, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti įvairius finansavimo šaltinius (įsipareigojimų rūšis, priemones ir sandorio šalis), susijusias išlaidas, nustatytas pasirinkimo galimybes ir jų sutartinius bei elgesiu grindžiamus terminus. Aiškus likvidumo pobūdžio ir įsipareigojimų struktūros vaizdas leis kompetentingoms institucijoms įvertinti reguliuojamųjų likvidumo ir finansavimo rodiklių, tokių kaip padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR)¹⁰ ir grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR)¹¹ , prognozes, taip pat atsižvelgiant į jų kitimą planavimo laikotarpiu dėl laipsniško verslo veiklos plėtros ir finansavimo strategijos įgyvendinimo (pvz., laipsniškas indėlininkų pritraukimas) pradiniame etape. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad nors pirmaisiais veiklos metais dauguma turimų finansavimo šaltinių paprastai yra stabilūs (pvz., akcinis kapitalas), o likvidžiojo turto dalis yra didelė, reguliuojamųjų rodiklių pokyčiai gali skirtis priklausomai nuo planuojamos verslo veiklos ir susijusios prašymo teikėjo finansavimo strategijos.

¹⁰ Žr. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013.

¹¹ Žr. KRR šeštos dalies IV antraštinę dalį (įtrauktą į KRR II).

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti intensyvesnį vertinimą, įskaitant išsamius klausimus, susijusius su galimais alternatyviais scenarijais, jei finansavimo struktūra rodo didelį koncentracijos lygį arba nesubalansuotą finansavimo pobūdį (pvz., pernelyg didelis terminų neatitikimas).

Finansavimo išlaidos turėtų būti vertinamos vertinant finansinę prognozę (žr. šių gairių 7.2.5 skirsnį) kaip prašymą pateikusios kredito įstaigos pelno ir nuostolių dalį ir, jei tinkama ir įmanoma, turėtų būti lyginamos su analogiškų įstaigų išlaidomis. Be to, pagrindinės prielaidos, visų pirma planuojamos palūkanų normos, turėtų būti įvertintos atsižvelgiant į verslo ir makroekonominę aplinką.

Kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti pateiktą informaciją, visų pirma kaip nurodyta TRS dėl informacijos veiklos leidimui gauti 4 straipsnio g punkto ii – v papunkčiuose¹² , kad galėtų įvertinti prašymą pateikusios kredito įstaigos gebėjimą finansuoti, stebėti, atnaujinti ir pranešti apie savo likvidumo poziciją ir atitinkamus rezervus, atsižvelgiant į jos poreikius¹³ .

¹² RTS dėl informacijos veiklos leidimui gauti, 4 straipsnio g punkte numatyta, kad prašyme „išdėstomos šios prašymą pateikusios kredito įstaigos sistemos ir kryptys: [...] b) likvidumo rizikos valdymo politika; c) finansavimo koncentracijos ir diversifikavimo politika; d) užtikrinimo priemonių valdymo politika; e) indėlių politika“.

¹³ Žr. šių gairių 9.4 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“.

Kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti pateiktą informaciją, visų pirma kaip nustatyta TRS dėl informacijos leidimui gauti 4 straipsnio a punkto v papunktyje)¹⁴ siekiant įvertinti bendrą pasirengimą vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesui, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šiuos aspektus:

• (a) likvidumo valdymą. Kompetentingos institucijos turėtų aiškiai suprasti, ar įstaiga gali veiksmingai valdyti savo likvidumą, įskaitant tai, ar atitinkamų funkcijų vykdytojai turi pakankamai išteklių patikimam likvidumo valdymui užtikrinti ir ar jie gali apskaičiuoti NSFR ir LCR. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų aiškiai suprasti atskaitomybės ryšius, nustatytus įstaigos likvidumo ir susijusiai rizikai aptarti, įskaitant numatomą ataskaitų valdymo organui, vyresniajai vadovybei ir atitinkamiems komitetams (jei taikoma) turinį ir dažnumą, siekiant nustatyti, ar jie gali aptarti ir vertinti atitinkamus klausimus;
• (b) finansavimo strategiją ir likvidumo planavimą. Kompetentingos institucijos turėtų aiškiai nustatyti kredito įstaigos gebėjimą rengti scenarijus, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir nenumatytų atvejų finansavimo planus;
• (c) likvidumo vidaus kontrolės sistemą. Kompetentingos institucijos turėtų aiškiai suprasti numatomus peržiūros, patvirtinimo ir pagrindimo įrodymais (pvz., ataskaitomis, kontrolės įrodymais) procesus.

¹⁴ RTS dėl informacijos veiklos leidimui gauti 4 straipsnio h punkte nustatyta „Prašyme pateikiama visa ši informacija apie prašymą pateikusios kredito įstaigos finansinę padėtį: [...] konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai ir individualiai, ka ip taikytina, atlikto vidinio likvidumo pakankamumo vertinimo santrauka, iš kurios matyti, kad kredito įstaigos likvidumo ištekliai bus pakankami individualiems likvidumo reikalavimams patenkinti; […]“.

Laikydamosi proporcingumo principo, nustatyto šių gairių 70 punkte, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti prašymą pateikusios kredito įstaigos gebėjimą ir pasirengimą atlaikyti finansavimo sunkumus. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų išanalizuoti pateikto finansavimo ir likvidumo nepalankiausių sąlygų scenarijaus, pavyzdžiui, finansavimo išlaidų padidėjimo, poveikį likvidumui ir finansavimo rodikliams.

Kai tinkama, kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad pateiktame atitinkamo padėties atkūrimo plano rengimo proceso apraše būtų nurodyti likvidumo ir finansavimo rodikliai.

Vertindamos likvidumo ir finansavimo riziką kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar prašymą pateikusi kredito įstaiga ateityje laikysis būtiniausių reikalavimų, nustatytų atitinkamuose ES ir nacionaliniuose įgyvendinimo teisės aktuose. Tačiau vertinimo apimtis gali būti išplėsta ir viršyti šiuos būtiniausius reikalavimus, kad kompetentingos institucijos galėtų pareikalauti iš prašymą pateikusios kredito įstaigos didesnių likvidumo išteklių nenustatytai rizikai ir neapibrėžtumui kompensuoti.

7.2.3 Pagrindiniai išorės veiksniai, įskaitant verslo aplinką

Kad susidarytų nuomonę apie įstaigos strateginių prielaidų patikimumą, kompetentingos institucijos, atlikdamos bendrą vertinimą pagal toliau nurodytus kriterijus, turėtų atsižvelgti į pagrindinius verslo plano išorės veiksnius, įskaitant verslo aplinką.

Laikydamosi šių gairių 70 punkte nustatyto proporcingumo principo, kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti prašymą pateikusios kredito įstaigos pateiktą tikslinių rinkų analizės apžvalgą, kad tinkamai suprastų esamą verslo aplinką, atsižvelgdamos į pagrindinių esamų rinkos dalyvių ir potencialių konkurentų veiklą tikslinėje ( - ėse) rinkoje ( - ose) ir tikėtiną verslo aplinkos kaitą.

Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti tikslinės rinkos tendencijų, galinčių turėti įtakos įstaigos veiklos rezultatams ir pelningumui, analizę. Tai gali būti, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, reguliavimo ir makrolygio rizikos ribojimo tendencijos (pvz., mažmeninės bankininkystės produktų platinimo teisės aktų pakeitimai arba didžiausių paskolos ir įgyto turto vertės santykio rodiklių hipotekos paskoloms pokyčiai), technologinės tendencijos (pvz., perėjimas į elektronines tam tikrų rūšių prekybos platformas) ir visuomenės ir (arba) demografinės tendencijos (pvz., klientų sudėtis, produktų keitimas dėl kintančių rinkos tendencijų, didesnė islamiškosios bankininkystės priemonių paklausa).

Prireikus ir atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo analizę, nuorodos į esamus dalyvius ir potencialius konkurentus galėtų apimti ne tik esamas finansų įstaigas, bet ir pasaulines technologijų bendroves, kurios pradeda teikti finansines paslaugas. Tokia analizė taip pat turėtų būti atliekama derinant ją su tikslinės rinkos peržiūra, įskaitant tokių konkurentų poveikį prašymą pateikusiai kredito įstaigai, pavyzdžiui, tiesioginei vartotojų rinkodarai.

7.2.4 Pagrindiniai vidaus veiksniai

Laikydamosi šių gairių 71 punkte nustatyto proporcingumo principo ir atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį, kompetentingos institucijos turėtų atlikti prašymą pateikusios kredito įstaigos numatyto verslo modelio kokybinių savybių analizę, kad suprastų jo sėkmę lemiančius veiksnius ir pagrindines priklausomybes formuojant prašymą pateikusios kredito įstaigos nuomonę.

Šiuo atžvilgiu kompetentingų institucijų analizės sritys turėtų apimti pagrindinius vidaus veiksnius, turinčius įtakos verslo modelio sėkmei, pavyzdžiui, prašymą pateikusios kredito įstaigos numatomi pranašumai santykiuose su klientais, tiekėjais ir partneriais, IT platformų kokybė ir veiklos bei išteklių pajėgumai, taip pat tokie veiksniai kaip trečiųjų šalių paslaugų teikėjai, tarpininkai, galima PP / TF rizika ir konkretūs reguliavimo veiksniai.

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų įvertinti, ar finansinės prognozės atitinka plane išdėstytą verslo strategiją, ar yra aiškus įgyvendinimo planas ir pajėgumai verslo planui vykdyti ir įgyvendinti. Pastaruoju aspektu kompetentingos institucijos, atlikdamos peržiūrą, taip pat turėtų atsižvelgti į nuolatinį vadovybės profesinių gebėjimų vertinimą, įskaitant verslo plano ir jo pokyčių laikui bėgant vertinimą, ir į tai, ar yra pakankamai žmogiškųjų išteklių verslo strategijos įgyvendinimui užtikrinti. Šiam vertinimui pagrįsti kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į ankstesnę valdymo organo narių profesinę patirtį.

7.2.5 Finansinės prognozės

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti kiekybinę prašymą pateikusios kredito įstaigos verslo plano peržiūrą, daugiausia dėmesio skirdamos pateiktoms finansinėms prognozėms tiek pagal bazinį, tiek pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų, atsižvelgdamos į geografinį pasiskirstymą, veiklos rūšis ir rinkos padėtį individualiai ir, kai taikoma, konsoliduotai grupės lygmeniu arba iš dalies konsoliduotai ( TRS dėl informacijos veiklos leidimui gauti 4 straipsnio a punktas.¹⁵ ). Kompetentingos institucijos taip pat turėtų peržiūrėti finansines pozicijas (pvz., remiantis balansu), riziką (pvz., remiantis bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma (TREA), arba kitais rizikos rodikliais) ir (arba) organizacinius ir (arba) teisės aktais nustatytus apribojimus.

¹⁵ TRS dėl informacijos veiklos leidimui gauti 4 straipsnio a punkte nustatyta, kad prašyme pateikiama „prognozuojama informacija apie prašymą pateikusią kredito įstaigą individualiai ir, kai taikytina, konsoliduotai grupės lygmeniu ir iš dalies konsoliduotai (nurodant kredito įstaigos atstovaujamą dalį) bent jau bazinio ir nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju, įskaitant: [..]“.

Verslo plane pateiktos finansinių prognozių kiekybinės peržiūros tikslas turėtų būti įvertinti pagrindinių prielaidų (susijusių su verslo augimu, pajamų gavimu, išlaidų ir pagrindinės rizikos įvertinimu), prašymo teikėjo verslo modelio gyvybingumo ir tvarumo bei jo bendro pajėgumo pasiekti prognozuojamus rezultatus laikantis prudencinių reikalavimų tiek bazinio, tiek nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju patikimumą.

Vertinant finansines prognozes turėtų būti apsvarstyta prašymą pateikusios kredito įstaigos tikslinė verslo strategija, susijusi su svarbiausiomis prašymą pateikusios kredito įstaigos geografinėmis teritorijomis, įskaitant patronuojamąsias įmones, filialus, veiklą, vykdomą naudojantis laisve teikti paslaugas, veiklos rūšis, verslo linijas ir produktų linijas pagal uždirbamą pelną (pvz., remiantis pelno (nuostolio) ataskaita), ir turėtų būti įvertintas pagrindinių kiekybinių prielaidų patikimumas (pvz., kiekvieno regiono veikla, pajamos iš mokesčių, klientų skaičius, personalo išlaidos, makroekonominės prielaidos ir t. t.).

Vertindamos verslo plano pelningumą kompetentingos institucijos turėtų skirti ypatingą dėmesį toms tikslinės verslo strategijos sritims, kurios yra aktualiausios būsimam verslo modelio tvarumui ir išlikimui nepalankiausiomis sąlygomis. Kiek įmanoma ir kai tinkama, jos taip pat turėtų atsižvelgti į esamos arba naujos rizikos grėsmę prašymą pateikusiai kredito įstaigai ir jos pažeidžiamumą.

Šiais tikslais kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti paaiškinimą dėl kredito įstaigos pradinio gyvybingumo ir verslo modelio tvarumo per laikotarpį, kurio reikia, kad prašymą pateikusi kredito įstaiga pasiektų stabilią būseną, bet kokiu atveju ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį. Kalbant apie nepalankiausių sąlygų scenarijų, turėtų pakakti, kad kredito įstaiga planavimo laikotarpio pabaigoje galėtų laikytis prudencinių reikalavimų.

Kompetentingoms institucijoms gali tekti vertinti ilgesnio laikotarpio, pavyzdžiui, iki penkerių metų, verslo planą. Taip gali būti, pavyzdžiui, prašymų teikėjų, kurių verslo ciklas trunka penkerius metus arba kurių trejų metų verslo planuose yra tvarumo trūkumų, atveju. Tokiais atvejais vertinimo intensyvumas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į verslo plano rizikos pobūdį, galimus trūkumus ir neapibrėžtumą, susijusius su ilgesniu laikotarpiu.

Kompetentingos institucijos, kiek tai įmanoma ir kai tinkama, turėtų atlikti atitinkamą prašymą pateikusios kredito įstaigos ir analogiškų subjektų palyginimą. Kompetentinga institucija turėtų nustatyti analogišką subjektą arba analogiškų subjektų grupę pagal konkuruojančias produktų ir (arba) verslo linijas, orientuotas į tą patį pelno šaltinį ir (arba) klientus, ir analizę pagrįsti jos turimais priežiūros, rinkos ir makroekonominiais duomenimis. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos ekspertų sprendimą turėtų papildyti vertinimo rezultatai, gauti atlikus analogiškų subjektų palyginimą. Jei analogiškų subjektų palyginti neįmanoma, kompetentingos institucijos turėtų remtis ekspertų sprendimu.

Kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę įvertinti pelningumo tendencijas ir rodiklius, atsižvelgdamos į riziką, kurią prašymą pateikusi kredito įstaiga numato prisiimti, ir santykinius rezultatus, palyginti su analogiškais subjektais. Šiam vertinimui pagrįsti kompetentingos institucijos gali remtis dažniausiai taikomais pelningumo ir rizikos rodikliais, pavyzdžiui, nuosavo kapitalo grąža, turto grąža, sąnaudų ir pajamų santykiu, rizikos sąnaudomis ir sverto koeficientu. Kompetentingos institucijos naudojami specifiniai rodikliai turėtų atspindėti prašymą pateikusios kredito įstaigos numatomą pelno gavimo rizikos rūšį ir lygį (pavyzdžiui, mažesnę ir stabilesnę grąžą gaunanti įstaiga, kuriai priimtina konservatyvi rizika, gali būti tvaresnė už įstaigą, kuriai būdinga didelė grąža, bet priimtina labai agresyvi rizika). Kompetentingos institucijos turėtų atidžiai įvertinti riziką, kuria grindžiami ekonominiai rezultatai (pvz., turto rizikos lygį), taip pat kiek įmanoma atsižvelgti į pagal riziką pakoreguotus rodiklius.

Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė aiškiai suprasti įstaigos pelno ir nuostolio šaltinius (visų pirma pagrindinius veiksnius, pavyzdžiui, apimtį (atsargas ir srautus), kainas ir (arba) maržas), kad būtų galima nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius veiklos rezultatus, ir priklausomybę nuo jų, taip pat galimą pažeidžiamumą. Prireikus kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į šių gairių 70 punkte nustatytą proporcingumo principą, turėtų išskaidyti pajamas ir (arba) pajamų šaltinius, kad suprastų, ar numatomi pajamų šaltiniai atitinka bendrą tikslinę verslo strategiją (verslo modelio rūšis, verslo dydis). Šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos turėtų atkreipti dėmesį į pernelyg optimistinius pelno lūkesčius, susijusius, pavyzdžiui, su išankstine palūkanų norma ir kitomis atitinkamomis pajamas lemiančiomis prielaidomis bei jų galimą poveikį prognozių patikimumui ir galiausiai tvarumui.

Laikydamosi šių gairių 70 punkte nustatyto proporcingumo principo, kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti prašymą pateikusios kredito įstaigos produktų kainodarą ir struktūrą. Šiuo tikslu galima atsižvelgti, pavyzdžiui, į:

• (a) priklausomybę nuo rizikingų arba koncentruotų pajamų šaltinių (pvz., antrinės hipotekos paskolos, paskolos su finansiniu svertu, vartojimo kreditai, specifinės klientų grupė) ir jos poveikis verslo modeliui, pavyzdžiui, padidėjęs pažeidžiamumas dėl verslo aplinkos pokyčių (pvz., nekilnojamojo turto kainos sumažėjimas, vartojimo paskolomis finansuojamų produktų paklausos sumažėjimas);
• (b) priklausomybę nuo labiau kintančių pajamų šaltinių (pvz., prekybos pajamų, apsidraudimo pajamų ar kitų vienkartinių šaltinių) ir poveikį ilgalaikiam pajamų tvarumui.

Kompetentingos institucijos turėtų aiškiai suprasti įvairius pajamų modelius (pvz., palūkanų pajamomis (pvz., vartojimo kredito verslas) arba mokesčių pajamomis (pvz., prekybos finansavimas, korespondentinė bankininkystė, saugojimo ar konsultavimo paslaugos) pagrįstus modelius, konkrečius pajamų veiksnius, pagrindinius veiklos rodiklius ir susijusių verslo linijų rizikos lygį. Visais atvejais jos turėtų aiškiai suprasti prašymą pateikusios kredito įstaigos pajamų modelį, kaip ji tikisi gauti pajamų tiek įprastinėmis verslo, tiek nepalankiausiomis sąlygomis, ir pagrindinių prielaidų patikimumą.

Kompetentingos institucijos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į didelius augimo tempus ir susijusias rizikos prielaidas, be kita ko, susijusias su prašymą pateikusios kredito įstaigos vykdymo ir rizikos valdymo gebėjimų pakankamumu, siekiant paremti tikslinių prognozių įgyvendinimą, remiantis pagal šių gairių 92 punktą atlikta analize. Svarbiausių prielaidų patikimumo vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į įvairius aspektus, įskaitant bendrą verslo strategiją, produktų kainodarą, verslo aplinką, finansavimo strategiją, priimtiną riziką ir jos lygį, politikos, kuria siekiama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymą, buvimą ir t. t. Kalbant apie verslo modelio tvarumą, kompetentingos institucijos turėtų gerai suprasti sąnaudų struktūrą ir atitinkamus rodiklius, pavyzdžiui, sąnaudų ir tikslinių pajamų santykio pokyčius (absoliučius arba lyginant su analogiškomis įmonėmis) numatyto verslo plano laikotarpio pabaigoje ir nepalankiausiomis sąlygomis.

Tikslinių sąnaudų struktūra (pvz., darbo, administracinių arba IT sąnaudų) turėtų būti peržiūrima absoliučiais dydžiais ir, jei įmanoma ir tikslinga, lyginama su analogiškų įmonių sąnaudomis, atsižvelgiant į didelį neigiamą poveikį, kurį verslo modelio ir (arba) strategijos tvarumui gali turėti nepakankamas tam tikrų sąnaudų įvertinimas, ypač pradiniame etape arba nepalankiausiomis sąlygomis. Kompetentingos institucijos turėtų atkreipti dėmesį į pasikartojančias sąnaudų koncentracijas, kurios gali atspindėti sąnaudų struktūros nelankstumą.

Konkrečiai kalbant apie sąnaudų modelius, tikėtina, kad prašymą pateikusios kredito įstaigos, kurios labai remiasi technologijomis pagrįstais verslo modeliais, patirs mažesnes ribines sąnaudas nei kredito įstaigos, kurių sandoriai susiję su didelėmis kintamosiomis sąnaudomis . Todėl tikėtina, kad tokių verslo modelių pelningumas iš esmės padidės, kai bus pasiektas tam tikras kritinis kiekis, kuris padengs fiksuotas investicijų sąnaudas. Todėl kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į pagrindines tokių prašymo teikėjų išlaidas, pavyzdžiui, inžinerijos ar produktų rinkodaros specialistams ir investicijoms į infrastruktūrą.

7.2.6 Bendras priežiūros metodas

Remdamosi pateiktu verslo planu ir finansinėmis prognozėmis, kompetentingos institucijos turėtų parengti savo bendrą priežiūros metodą, kad įvertintų: a) prašymą pateikusios kredito įstaigos verslo modelio gyvybingumą ir tvarumą ir b) ar prašymą pateikusi kredito įstaiga planavimo laikotarpiu galės laikytis prudencinių reikalavimų. Remiantis kompetentingos institucijos ekspertų sprendimu, bendro priežiūros institucijos metodo tikslas – parengti integruotą ir išsamų verslo plano ir finansinių prognozių, visų pirma pagrindinių prielaidų patikimumo, vertinimą. Priežiūros metodas turėtų būti grindžiamas gautos informacijos apie verslo strategiją, verslo aplinką (galimas analogiškas įstaigas, rinkos tendencijas ir kitus išorės veiksnius, galinčius turėti įtakos būsimam pelningumui) ir pagrindinius vidaus veiksnius vertinimu bei palyginimu su pačios prašymą pateikusios kredito įstaigos metodais (finansinėmis prognozėmis, kaip paaiškinta šių gairių 93–106 punktuose), siekiant įvertinti jų bendrą patikimumą.

Remdamasi peržiūrėta informacija, kompetentinga institucija turėtų išnagrinėti prašymą pateikusios kredito įstaigos prielaidas ir parengti savo priežiūros metodą. Jei prielaidos nėra patikimos, kompetentingos institucijos gali sukurti alternatyvias prielaidas ir atlikti jautrumo analizę, kad nustatytų kiekybinį poveikį susijusioms verslo plano sritims. Išnagrinėjusi eilutę po eilutės ir, jei reikia, atitinkamai pritaikiusi alternatyvias prielaidas, kompetentinga institucija galės kiekybiškai nustatyti ir įvertinti bendrą jautrumo analizės poveikį finansinėms prognozėms ir galiausiai svarbiausiems prudenciniams reikalavimams. Kompetentinga institucija gali nagrinėti bazinį atvejį ir nepalankiausių sąlygų scenarijų.

Rengiant priežiūros metodą ir jautrumo analizę turėtų būti laikomasi šių gairių 70 punkte nurodyto proporcingumo principo, atsižvelgiant į susijusią numatomo verslo modelio riziką ir sudėtingumą. Jei bendras priežiūros metodas skiriasi nuo prašymo teikėjo metodo, kompetentingos institucijos gali apsvarstyti galimybę pasidalyti konkrečiomis pastabomis su prašymą pateikusia kredito įstaiga, siekdamos užpildyti informacijos spragą ir geriau suprasti prašymą pateikusios kredito įstaigos padarytas prielaidas. Dialogas su priežiūros institucijomis gali padėti prašymą pateikusiai kredito įstaigai pateikti peržiūrėtą verslo planą ir finansinę prognozę, kuriuose būtų nurodytos visos būtinos taisomosios priemonės, skirtos jos gyvybingumui ir tvarumui ir, galiausiai, atitikčiai prudenciniams reikalavimams planavimo laikotarpiu užtikrinti. Tokiu atveju kompetentingos institucijos taip pat gali apsvarstyti rizikos mažinimo priemones, t. y. nustatyti išankstines sąlygas, vėlesnes prievoles arba apribojimus, kaip nustatyta šių gairių 4.2 skirsnyje ir 25 –32 punktuose.