6.1 Bendrosios nuostatos

Kompetentingos institucijos turėtų balais įvertinti riziką kapitalui, kuri laikoma reikšminga investicinei įmonei. Norėdamos nustatyti vertinimo mastą, kompetentingos institucijos pirmiausia turėtų nustatyti rizikos kapitalui, kurią investicinė įmonė patiria arba gali patirti, šaltinius. Norėdamos tai padaryti, kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti žiniomis, kurių įgijo vertindamos kitus SREP elementus, lygindamos investicinės įmonės padėtį su panašiomis įmonėmis ir atlikdamos visą kitą priežiūros veiklą. Kapitalo rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas proporcingai, t. y. koreguojant analizės detalumo lygį, atsižvelgiant į investicinės įmonės pobūdį, dydį ir sudėtingumą.

Šioje antraštinėje dalyje išdėstytos bendros metodikos, kurias reikia taikyti vertinant atskiras rizikos sritis, rizikos valdymą ir kontrolės priemones. Joje nesiekiama išvardyti visų metodų, kompetentingoms institucijoms leidžiama atsižvelgti į kitus papildomus kriterijus, kuriuos, remdamosi savo patirtimi ir atsižvelgdamos į investicinės įmonės specifiką, jos laiko svarbiais.

Šioje antraštinėje dalyje kompetentingoms institucijoms pateikiamos rekomendacijos dėl rizikos ir išlaidų, susijusių su galimu tvarkingu investicinės įmonės likvidavimu, vertinimo, taip pat gairės dėl šių kategorijų rizikos kapitalui, investicinėms įmonėms vykdant veiklą, vertinimo ir balų:

• a. rizika klientui;
• b. rizika rinkai;
• c. rizika įmonei;
• d. kita rizika.

1 , 2 arba 3 kategorijai priskirtų investicinių įmonių vertinimui, atsižvelgiant į šių investicinių įmonių veiklos, kuriai suteiktas veiklos leidimas, apimtį, taikomi 147 dalies a– c punktai. Kai aktualu, kompetentingos institucijos, vertindamos mažas ir nesudėtingas investicines įmones, atitinkančias Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio kriterijus, gali atsižvelgti į 147 dalies a ir c punktus, atsižvelgdamos į tam tikrų pakategorių, išvardytų prie pirmiau minėtos rizikos kapitalui, svarbą šioms investicinėms įmonėms. Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti tvarkingą investicinės įmonės likvidavimą ir kitą riziką, taip pat visų investicinių įmonių, kurioms taikomas SREP, atveju.

Šioje antraštinėje dalyje taip pat išdėstyti kiekvienos iš pirmiau nurodytų rizikos rūšių porūšiai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant rizikas kapitalui. Atsižvelgiant į kiekvieną šių porūšių reikšmingumą konkrečiai investicinei įmonei, juos balais vertinti galima atskirai.

46

Sprendimas dėl reikšmingumo grindžiamas naujausiais turimais duomenimis ir gali būti papildytas priežiūros nuovoka.

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų įvertinti kitą riziką, kuri, kaip nustatyta, yra reikšminga konkrečiai investicinei įmonei, bet nėra nurodyta pirmiau. Ta kita rizika, kurios negalima pagrįstai priskirti vienai iš trijų 147 dalies a– c punktuose išvardytų kategorijų, yra atskira rizikos kategorija. Padėti nustatyti riziką gali šie elementai:

• a. nuosavų lėšų reikalavimų veiksniai;
• b. rizika, nustatyta taikant investicinės įmonės ICARAP arba atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, jei žinoma;
• c. rizika, kylanti dėl investicinės įmonės verslo modelio (įskaitant riziką, kurią nustatė kitos panašų verslo modelį taikančios investicinės įmonės);
• d. informacija, surinkta atliekant pagrindinių rodiklių stebėseną;
• e. vidaus ir išorės audito ataskaitose pateiktas išvados ir pastabos;
• f. EBI rekomendacijos ir gairės, taip pat makroprudencinių institucijų arba ESRV įspėjimai ir rekomendacijos, kurios yra svarbios įmonei, ir
• g. kompetentingoms institucijoms teikiami pranešimai apie pažeidimus ir incidentus.

Į pirmiau išvardytus elementus kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti, kai, vertindamos konkrečią riziką, planuoja savo priežiūros veiklos intensyvumą.

Kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar investicinė įmonė laikosi Reglamente (ES) 2019/2033 nustatytų minimaliųjų reikalavimų, susijusių su rizika klientui, rizika rinkai, rizika įmonei ir pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimo. Tačiau šiomis gairėmis kompetentingoms institucijoms leidžiama išplėsti vertinimo apimtį viršijant tuos reikalavimus, kad būtų galima susidaryti išsamų rizikos kapitalui vaizdą. Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų nustatyti atvejus, kai tam tikra rizika arba rizikos elementai nėra pakankamai padengti minimaliaisiais nuosavų lėšų reikalavimais, nepaisant to, kad laikomasi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų. Pavyzdžiui, dėl delsos, susijusios su kai kurių K veiksnių dėl slenkamojo vidurkio naudojimu, gali sumažėti veiklos pikai, o dėl priklausomų agentų naudojimo vietoj vidaus darbuotojų išlaidos gali būti įvertintos nepakankamai. Pagal šį vertinimą turėtų būti nustatomas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas, kaip numatyta 7.2.1 skirsnyje.

Įgyvendindamos šioje antraštinėje dalyje nurodytas metodikas, kompetentingos institucijos turėtų naudoti informaciją, gautą stebint pagrindinius rodiklius, kaip nurodyta 3 antraštinėje dalyje. Kompetentingos institucijos, atlikdamos šį vertinimą, kai aktualu, turėtų naudoti kitus kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Atlikdamos vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų naudotis visais turimais informacijos šaltiniais, įskaitant rengiamas reguliavimo ataskaitas, ad hoc ataskaitas, investicinės įmonės vidaus parametrus ir ataskaitas (įskaitant vidaus audito ataskaitą, rizikos valdymo ataskaitas, per ICARAP surinktą informaciją), patikrinimų vietoje ataskaitas

47 ir išorės ataskaitas (įskaitant investicinės įmonės pranešimus investuotojams, reitingų agentūroms). Nors vertinti reikia konkrečią investicinę įmonę, norint nustatyti galimas rizikos kapitalui sritis, reikėtų svarstyti galimybę investicinę įmonę palyginti su panašiomis įmonėmis. Šiuo tikslu reikėtų išskirti panašias įmones, kurioms būdinga tam tikra rizika, jos gali būti kitokios, nei pasirinktos VMA ar kitai analizei atlikti.

Dėl kiekvienos rizikos kategorijos kompetentingos institucijos turėtų įvertinti šiuos aspektus ir skirdamos balą atsižvelgti į:

• a. būdingą riziką (rizikos pozicijas) ir
• b. rizikos valdymo ir kontrolės priemonių kokybę ir veiksmingumą.

Kompetentingos institucijos turėtų įtraukti kiekvienos rizikos kategorijos vertinimo rezultatus į išvadų santrauką, kurioje pateikiamas pagrindinių rizikos veiksnių apibūdinimas ir pažymėtas rizikos balas, kaip nurodyta tolesniuose skirsniuose.