7. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo apskaičiavimo specifikacijos

Kompetentingos institucijos turėtų individualiai rinkti iš įstaigų ir investicinių įmonių duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, išreikštą valdymo organo narių moterų ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio ir valdymo organo narių nebinarinio lytiškumo narių ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio skirtumo procentine dalimi, remiantis vykdomųjų direktorių, nevykdomųjų direktorių ir darbuotojų atstovų atlygio vidurkiu ir mediana.

Siekdamos apskaičiuoti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, įstaigos ir investicinės įmonės turėtų nustatyti bendrą metinį bruto darbo užmokestį kaip fiksuotojo ir kintamojo atlygio sumą neatskaičius mokesčių, atsižvelgdamos į toliau nurodytus aspektus.

• a. Reikėtų naudoti visą kintamąjį atlygį, skirtą už visus veiklos laikotarpius, kurie baigėsi finansiniais metais. Tai turėtų apimti kintamąjį atlygį, grindžiamą neatsinaujinančiais daugiamečiais veiklos laikotarpiais. Į finansiniais metais išmokėtas sumas (pvz., remiantis proporcingumo principu), kurios buvo skirtos ankstesniais finansiniais metais, neturėtų būti atsižvelgiama.
• b. Atliekant skaičiavimą, neturėtų būti atsižvelgiama į garantuotą kintamąjį atlygį (pvz., pasirašymo premija), atlyginimo paketus, skiriamus išperkant iš ankstesnių sutarčių, ir išeitines išmokas (pvz., kai finansinių metų pabaigoje darbuotojo sutartis dar nėra baigusi galioti).
• c. Į nepinigines išmokas (pvz., įmonės automobilį, beprocentes paskolas, nemokamą įmonės vaikų darželį ir kt.) turėtų būti atsižvelgiama pagal jų apmokestinamą piniginį ekvivalentą.
• d. Neturėtų būti atsižvelgiama į nuolatines visų darbuotojų pensijų sistemos ir sveikatos draudimo įmokas. Reikėtų atsižvelgti į savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas.
• e. Į mokesčius už dalyvavimą valdymo organo posėdžiuose reikėtų atsižvelgti tik priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo narių atveju, kai jie taip pat gauna šios dalies a – d punktuose išvardytus elementus. Jeigu jokių kitų mokėjimų nėra, taikoma 33 dalis. Į mokesčius už dalyvavimą valdymo organo komitetų veikloje neturėtų būti atsižvelgiama.

Kai nevykdomieji direktoriai arba darbuotojų atstovai gauna atlygį tik už savo pareigas kaip fiksuotąjį dienos dalyvavimo mokestį, apskaičiuojant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą turėtų būti atsižvelgiama į 1 dienos dalyvavimo mokesčio sumą, neatsižvelgiant į dienų, už kurias buvo atlyginta finansiniais metais, skaičių, o ne apskaičiuojant atlygį, kaip nurodyta 32 dalyje.

Darbuotojų atstovų atveju reikėtų atsižvelgti tik į sumas, skirtas už jų, kaip valdymo organo narių, funkcijų vykdymą.

Jeigu valdymo organo nariui buvo atlyginta tik už dalį finansinių metų, gautas atlygis turėtų būti padidintas iki sumos, kuri būtų buvusi bendra metinė bruto atlygio suma, jei tam nariui būtų atlyginta už visus metus. Tas pats turėtų būti taikoma ir nariams, kurie dirba ne visą darbo laiką.

Nariai, kurie finansinių metų pabaigoje nebebuvo valdymo organo nariai, neturėtų būti įtraukiami į skaičiavimus ir į jų atlygius atliekant skaičiavimus neturėtų būti atsižvelgiama.

Įstaigos ir investicinės įmonės, apskaičiuodamos vidutinį atlygį ir medianas, kurios turi būti nurodytos XI priede, turėtų laikytis šių nurodymų:

• a. atskirai vykdomųjų direktorių, nevykdomųjų direktorių ir darbuotojų atstovų atveju kiekvieno direktoriaus atlygis turėtų būti priskirtas atitinkamai lyčiai;
• b. kiekvienos lyties narių atlygiai turėtų būti atskirai išdėstomi pagal sumą, pradedant nuo mažiausios sumos;
• c. reikėtų apskaičiuoti vyrų, moterų ir nebinarinio lytiškumo vykdomųjų direktorių, nevykdomųjų direktorių ir darbuotojų atstovų atlygio medianą ir vidurkį.

Vidurkis turėtų būti apskaičiuojamas kaip atlygio suma, padalyta iš atitinkamos 37 dalies c punkte nurodytos kategorijos direktorių skaičiaus.

Mediana, kuri turi būti apskaičiuojama pagal 37 dalies c punktą, yra 37 dalies b punkte nurodytų atlygio verčių pasiskirstymo vidutinė vertė. Jeigu vienoje kategorijoje yra lyginis direktorių skaičius, mediana yra dviejų vidurinių skaičių vidurkis.

Įstaigos ir investicinės įmonės turėtų apskaičiuoti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą kiekvienai XI priede nurodytai kategorijai, apskaičiuodamos:

• a. vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, padalytą iš vidutinio vyrų darbo užmokesčio;
• b. vyrų ir moterų darbo užmokesčio medianos skirtumą, padalytą iš vyrų darbo užmokesčio medianos;
• c. vyrų ir nebinarinio lytiškumo narių vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, padalytą iš vidutinio vyrų darbo užmokesčio;
• d. vyrų ir nebinarinio lytiškumo narių darbo užmokesčio medianos skirtumą, padalytą iš vyrų darbo užmokesčio medianos.

Kai vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo arba vyrų ir nebinarinio lytiškumo narių darbo užmokesčio skirtumo apskaičiuoti negalima, nes kategorijoje nėra abiejų atitinkamų lyčių, įstaigos ir investicinės įmonės, užuot apskaičiavusios procentinę dalį, turėtų nurodyti vertę „nėra duomenų“.

Jeigu atlygis dar nėra patvirtintas, kad būtų galima parengti bazinius duomenis, įstaigos ir investicinės įmonės turėtų pranešti apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą dėdamos visas pastangas, kad duomenys būtų kuo tikslesni, ir atsižvelgdamos į siūlomą kintamąjį atlygį.