9.3.1 Išeitinė išmoka

Investicinių įmonių atlygio politikoje turėtų būti nurodytos išeitinių išmokų naudojimo galimybės, įskaitant maksimalią sumą, kurią galima skirti nustatytiesiems darbuotojams kaip išeitinę išmoką, arba tokių sumų nustatymo kriterijus. Nustatydamos maksimalias išeitinių išmokų sumas, investicinės įmonės turėtų visų pirma atsižvelgti į darbuotojų atlygio fiksuotąsias EBA Public

dalis. Investicinės įmonės turėtų apsvarstyti, kaip jos taikys nustatytą kintamojo ir fiksuotojo atlygio santykį išeitinėms išmokoms.

Investicinės įmonės turėtų turėti nustatytą tvarką, pagal kurią išeitinė išmoka nustatoma ir patvirtinama investicinei įmonei prieš laiką nutraukiant sutartį, įskaitant aiškų atsakomybės ir sprendimų priėmimo įgaliojimų paskirstymą ir kontrolės funkcijas atliekančių asmenų dalyvavimą procese.

Išeitinėmis išmokomis neturėtų būti neproporcingai apdovanojama – jos turėtų būti tinkama kompensacija darbuotojui sutarties nutraukimo prieš laiką atveju. Pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 32 straipsnio 1 dalies f punktą išeitinės išmokos turi atspindėti per tam tikrą laiką pasiektus veiklos rezultatus, jomis negalima atlyginti už įsipareigojimų neįvykdymą ar nusižengimus.

Išeitinės išmokos nederėtų skirti, jei įsipareigojimai akivaizdžiai neįvykdomi ir tai yra pakankama priežastis iškart nutraukti sutartį arba atleisti darbuotoją.

Išeitinės išmokos nederėtų skirti, jeigu darbuotojas savo noru išeina iš darbo, kad galėtų eiti pareigas kitame juridiniame subjekte, nebent išeitinę išmoką sumokėti yra privaloma pagal nacionalinę darbo teisę.

Papildomos išmokos, atliekamos pasibaigus įprastam sutarties terminui arba asmenį p askyrus valdymo organo nariu, pvz., skiriamos savo nuožiūra sukauptos pensijų išmokos, turėtų būti laikomos ne išeitinėmis išmokomis, o įprastu kintamuoju atlygiu, kuris skiriamas nustatytiesiems darbuotojams pagal visus kintamajam atlygiui taikomus konkrečius reikalavimus.

Išeitinės išmokos apima papildomas išmokas, kuriomis papildomas įprastas atlygis šiais konkrečiais atvejais:

• a. atleidimo išmoka tuo atveju, kai asmuo netenka pareigų, investicinei įmonei arba jos patronuojamajai įmonei prieš laiką nutraukus sutartį;
• b. atlygis, skiriamas už ribotą laikotarpį, dėl kurio susitarta siekiant suteikti veiklos pertraukos laikotarpį nutraukus sutartį, ir šiam laikotarpiui taikoma sutartyje nustatyta nekonkuravimo sąlyga;
• c. investicinė įmonė nutraukia sutartis su darbuotojais dėl investicinės įmonės žlugimo arba ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo;
• d. investicinė įmonė nori nutraukti sutartį, nes reikšmingai sumažėjo investicinės įmonės veiklos, kurią vykdė tie darbuotojai, apimtis, arba atitinkamas veiklos sritis įsigyja kitos investicinės įmonės be galimybės darbuotojams likti dirbti jas įsigijusioje investicinėje įmonėje; EBA Public
• e. investicinė įmonė ir darbuotojas susitaria taikiai išspręsti kilusį realų darbo ginčą, dėl kurio priešingu atveju praktiškai galėjo būti iškelta byla teisme.

Kai investicinės įmonės skiria išeitinę išmoką, jos turėtų gebėti parodyti kompetentingai institucijai išeitinės išmokos skyrimo priežastis, skirtos sumos tinkamumą ir kriterijus, pagal kuriuos nustatė tą sumą, įskaitant tai, kad išeitinė išmoka susijusi su per tam tikrą laikotarpį pasiektais veiklos rezultatais ir ja nėra atlyginama už įsipareigojimų neįvykdymą ar nusižengimus.

Nustatydama mokėtiną išeitinių išmokų sumą, investicinė įmonė turėtų atsižvelgti į per tam tikrą laikotarpį pasiektus veiklos rezultatus ir, kai tinka, įvertinti bet kokio įsipareigojimų neįvykdymo dydį. Nustatytais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais reikėtų skirti, kada jų neįvykdė investicinė įmonė, o kada – nustatytieji darbuotojai, kaip nurodyta toliau:

• a. į investicinės įmonės įsipareigojimų neįvykdymą reikėtų atsižvelgti, kai nustatoma bendra išeitinių išmokų darbuotojams suma, atsižvelgiant į investicinės įmonės kapitalo bazę; tokios išeitinės išmokos neturėtų būti didesnės nei sąnaudų sumažėjimas dėl sutarčių nutraukimo prieš laiką;
• b. jeigu įsipareigojimų neįvykdė nustatytieji darbuotojai, išeitinės išmokos sumą, kuri būtų skirta, jei būtų atsižvelgiama tik į per tam tikrą laikotarpį pasiektus veiklos rezultatus, reikėtų koreguoti ir sumažinti apskaičiuojant išeitinę išmoką, įskaitant galimybę išmokos sumą sumažinti iki nulio.

Investicinių įmonių įsipareigojimų neįvykdymu laikomi šie atvejai:

• a. yra kreiptasi dėl investicinės įmonės įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dal ies 47 punkte;
• b. dėl reikšmingų nuostolių susiklosto tokia padėtis, kad investicinė įmonė nebeturi patikimos kapitalo bazės ir dėl to atitinkama veiklos sritis parduodama arba verslo veikla sumažinama.

Nustatytųjų darbuotojų įsipareigojimų neįvykdymą reikėtų įvertinti kiekvienu atveju atskirai; prie jo priskiriamos situacijos, kai:

• a. valdymo organo narys nebelaikomas atitinkančiu reikiamus tinkamumo ir elgesio standartus;
• b. nustatytasis darbuotojas dalyvavo veikloje arba yra atsakingas už veiklą, dėl kurios investicinė įmonė patyrė reikšmingų nuostolių, kaip apibrėžta investicinių įmonių atlygio politikoje;
• c. nustatytojo darbuotojo tyčiniai veiksmai arba didelis aplaidumas prieštarauja vidaus taisyklėms, vertybėms ar procedūroms. EBA Public

Išeitinės išmokos turėtų būti laikomos kintamuoju atlygiu, todėl paprastai taikomi visi Direktyvos (ES) 2019/2034 32 straipsnio reikalavimai, jeigu jis skiriamas nustatytiesiems darbuotojams. Vis dėlto, apskaičiuojant atlygio politikoje nustatytą kintamojo ir fiksuotojo atlygio santykį ir taikant atidėjimą ir išmokėjimą priemonėmis, į išeitines išmokas nederėtų atsižvelgti šiomis aplinkybėmis:

• a. išeitinės išmokos yra privalomos pagal nacionalinę darbo teisę arba privalomos pagal teismo sprendimą;
• b. išeitinės išmokos pagal i ir ii punktus, kai investicinė įmonė geba įrodyti atitinkamos išeitinės išmokos sumos nustatymo priežastis ir tinkamumą:
• (i) išeitinės išmokos, apskaičiuotos naudojant atitinkamą iš anksto nustatytą bendrą formulę (pvz., nušalinimas nuo darbo), nustatytą atlygio politikoje tais atvejais, kurie nurodyti gairių 16 1 dalyje;
• (ii) išeitinės išmokos atitinka papildomą sumą, mokėtiną taikant sutartyje nustatytą nekonkuravimo sąlygą, ir bus išmokamos būsimais laikotarpiais, iki bus pasiekta fiksuotojo atlygio suma, kuri būtų buvusi išmokėta už nekonkuravimo laikotarpį, jeigu darbuotojas tebedirbtų;
• c. išeitinės išmokos pagal 16 1 dalį, neatitinkančios 16 6 dalies b punkto i papunkčio sąlygos, kai investicinė įmonė yra įrodžiusi kompetentingai institucijai išeitinės išmokos sumos nustatymo priežastis ir tinkamumą.