6.4 Rizikos rinkai vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką rinkai, kylančią dėl visų rūšių pozicijų: pozicijų, kurioms netaikoma tarpuskaita (t. y. pozicijų, apskaičiuotų pagal grynosios pozicijų rizikos metodiką), ir pozicijų, kurioms taikoma tarpuskaita arba garantinės įmokos nustatymas (t. y. pozicijų, apskaičiuotų pagal suteikiamos tarpuskaitos garantinės įmokos metodiką).

Vertindamos riziką rinkai, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į investicinės įmonės veiklos apimtį, pobūdį ir sudėtingumą.

6.4.2 Būdingos rizikos rinkai vertinimas

Vertindamos būdingą rinkos riziką, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti pagrindinius investicinės įmonės rinkos rizikos pozicijos veiksnius ir įvertinti reikšmingo prudencinio poveikio investicinei įmonei riziką. Būdingos rinkos rizikos vertinimą turėtų sudaryti šie pagrindiniai etapai:

• a. preliminarus vertinimas;

55

• b. investicinės įmonės pozicijų, kuriose patiriama rizika rinkai, pobūdžio ir sudėties vertinimas;
• c. pelningumo vertinimas;
• d. rinkos koncentracijos rizikos vertinimas;
• e. prudencinio prekybos knygos pozicijų vertinimo sistemos vertinimas ir
• f. modelio rizikos vertinimas (t. y. reguliavimo tikslais naudojami modeliai).

Preliminarus vertinimas

Norėdamos nustatyti rizikos rinkai vertinimo mastą, kompetentingos institucijos pirmiausia turėtų nustatyti rizikos rinkai, kurią investicinė įmonė patiria arba gali patirti, šaltinius.

Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti bent šiuos dalykus:

• a. investicinės įmonės rinkos veiklą, verslo linijas ir produktus;
• b. pagrindinę į prekybos knygą įtraukto rinkos rizikos portfelio strategiją ir vykdant rinkos veiklą norimą prisiimti riziką;
• c. santykinę prekybos knygų pozicijų svarbą pagal visą turtą, ilgainiui įvykusius pokyčius ir investicinės įmonės šioms pozicijoms taikomą strategiją, jei ji žinoma;
• d. santykinę grynosios grąžos iš rinkos pozicijų svarbą, palyginti su visomis veiklos pajamomis, ir
• e. nuosavų lėšų reikalavimą dėl rizikos rinkai, palyginti su bendru nuosavų lėšų reikalavimu, įskaitant ankstesnį šios sumos pokytį ir prognozes, jei yra.

Atlikdamos pradinį vertinimą, kompetentingos institucijos taip pat turėtų analizuoti reikšmingus investicinės įmonės rinkos veiklos pokyčius, pirmiausia sutelkdamos dėmesį į galimus bendros rinkos rizikos pozicijos pokyčius. Pirmiausia jos gali vertinti:

• a. reikšmingus rinkos rizikos strategijos, politikos ir ribų dydžių pokyčius;
• b. galimą šių pokyčių poveikį investicinės įmonės rizikos profiliui ir
• c. pagrindines tendencijas finansų rinkose.

Investicinės įmonės veiklos, kurią vykdant patiriama rinkos rizika, pobūdis ir struktūra

Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti investicinės įmonės rinkos rizikos pozicijų pobūdį ir nustatyti, kurias konkrečias rizikos pozicijas bei su jomis susijusius rinkos rizikos veiksnius ir (arba) priežastis (įskaitant valiutų kursus, palūkanų normas arba kredito maržas) reikia vertinti nuodugniau.

Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti pagal atitinkamas turto klases ir (arba) finansines priemones suskirstytas rinkos rizikos pozicijas pagal dydį, sudėtingumą ir rizikos

56 lygį. Vertindamos svarbiausias pozicijas, kompetentingos institucijos turėtų vertinti su jomis susijusios rizikos veiksnius ir priežastis.

Analizuodamos veiklą, kurioje patiriama rinkos rizika, kompetentingos institucijos taip pat turėtų analizuoti atitinkamų finansinių produktų (įskaitant produktų, kurių vertė nustatoma pagal modelį) ir konkrečių rinkos operacijų (įskaitant didelio dažnio prekybos) sudėtingumą. Reikėtų analizuoti šiuos aspektus:

• a. jeigu investicinė įmonė turi išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir rinkos vertę, ir nominaliąją vertę;
• b. jeigu investicinė įmonė vykdo operacijas ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti šių operacijų svarbą, kai ji žinoma, visam išvestinių finansinių priemonių portfeliui ir tai, kaip ne biržos priemonių portfelis suskirstytas pagal sutarties rūšį (apsikeitimo, ateities sandorio), pagrindines finansines priemones (su šiais produktais susijusi sandorio šalies kredito rizika įtraukta į rizikos įmonei metodiką);
• c. jeigu investicinė įmonė įgyvendino apsidraudimo strategijas, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti likutinę rinkos riziką įgyvendinus šias strategijas.

Kai tinkama, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti problemines ir (arba) nelikvidžias pozicijas ir jų poveikį investicinės įmonės pelningumui.

Jeigu tos investicinės įmonės taiko vidaus modelius teisės aktuose nustatytiems nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, kompetentingos institucijos taip pat turėtų analizuoti šiuos rodiklius ir nustatyti konkrečias rizikos sritis ir su jomis susijusius priežastinius rizikos veiksnius:

• a. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti pasiskirstymą pagal rizikos vertę (angl. VaR), rizikos vertę nepalankiausiomis sąlygomis (angl. SVaR), papildomą kapitalo poreikį rizikai padengti (angl. IRC) ir koreliaciniam prekybos portfeliui reikalingo kapitalo poreikį;
• b. pagal rizikos veiksnius suskirstytą rizikos vertę;
• c. rizikos vertės ir rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis pokytį (galimi rodikliai: dienos, savaitės pokytis, ketvirčio vidurkis ir grįžtamojo patikrinimo rezultatai);
• d. rizikos vertei ir rizikos vertei nepalankiausiomis sąlygomis taikomus multiplikatoriaus koeficientus.

Kai tinkama, kompetentingos institucijos taip pat turėtų analizuoti investicinių įmonių vidaus rizikos matus. Prie jų būtų galima priskirti tikėtiną trūkumą, vidaus rizikos vertę, kuri nėra naudojama apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus, rinkos rizikos jautrumą įvairiems rizikos veiksniams ir galimus nuostolius.

Analizuodamos būdingą rinkos riziką, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti tam tikro laiko momento skaičius ir tendencijas: analizuoti ir bendras sumas, ir kiekvieną portfelį. Kai įmanoma, šios analizės pabaigoje investicinės įmonės duomenis reikėtų

57 palyginti su panašių investicinių įmonių duomenimis ir atitinkamais makroekonominiais rodikliais.

Pelningumo analizė

Norėdamos geriau suprasti investicinės įmonės rinkos rizikos profilį, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti ankstesnį rinkos veiklos pelningumą, įskaitant pelno kintamumą. Šią analizę galima atlikti portfelio lygmeniu arba suskaidyti pagal veiklos kryptis, prekybos operacijų sąrašą ar turto klases (pavyzdžiui, kai atliekamas bendresnis vertinimas, kuris sudaro VMA dalį).

Vertindamos pelningumą, kompetentingos institucijos ypač daug dėmesio turėtų skirti pagrindinėms rizikos sritims, nustatytoms analizuojant veiklą, kurią vykdant patiriama rinkos rizika. Kompetentingos institucijos turėtų atskirti prekybos pajamas ir ne prekybos pajamas (pavyzdžiui, komisinis atlygis, klientų mokesčiai) bei realizuotą ir nerealizuotą pelną ir (arba) nuostolius.

Vertindamos turto klasių ir (arba) pozicijų, kuriose uždirbamas neįprastas pelnas arba patiriami neįprasti nuostoliai, pelningumą, kompetentingos institucijos turėtų jį lyginti su investicinės įmonės prisiimamos rizikos lygiu (įskaitant rizikos vertę / grynąsias įplaukas iš prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų) ir taip nustatyti galimus nenuoseklumus. Kai įmanoma, kompetentingos institucijos investicinės įmonės duomenis turėtų lyginti su ankstesniais veiklos rezultatais ir panašiomis įmonėmis.

Rinkos koncentracijos rizika

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie rinkos koncentracijos rizikos, kurią investicinė įmonė patiria, laipsnį pagal vieno rizikos veiksnio pozicijas arba pagal keleto tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių pozicijas.

Vertindamos galimas koncentracijos sritis, kompetentingos institucijos ypatingą dėmesį turėtų skirti sudėtingų produktų (visų pirma struktūruotų produktų), nelikvidžių produktų (įskaitant įkaitu užtikrintų skolinių įsipareigojimų (angl. CDO)) arba produktų, kurių vertė nustatoma pagal modelį, koncentracijai.

Prudencinis prekybos knygos pozicijų vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie prudencinio investicinės įmonės vertinimo sistemą, nes dėl ydingo vertinimo proceso gali atsirasti klaidų apskaičiuojant finansinių priemonių vertę pasitraukiant ir dėl to gali būti nepakankamai įvertinti galimi investicinės įmonės nuostoliai. Atlikdamos šią analizę, kompetentingos institucijos ypatingą dėmesį turėtų skirti rezervų (ypač tikrosios vertės rezervų, pavyzdinių rezervų) apskaičiavimui ir jų galimam poveikiui investicinės įmonės kapitalo pozicijai.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar investicinės įmonės prekybos knygos pozicijos yra vertinamos prudencine verte, kuria užtikrinamas tinkamas tikrumo lygis, atsižvelgiant į prekybos knygos pozicijų dinaminį pobūdį. Komisijos deleguotajame

58 reglamente (ES) 2016/101¹⁸ nurodytas tikrumo lygis turėtų būti laikomas tinkamu, kad šiuo tikslu būtų pasiektas tinkamas tikrumo lygis.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar investicinės įmonės taiko patikimas prudencinio vertinimo metodikas ir ar jos atsižvelgia į šiuos vertinimo koregavimus:

• a. neuždirbtas kredito maržas;
• b. sandorių užbaigimo išlaidas;
• c. operacinę riziką;
• d. rinkos kainų neapibrėžtumą;
• e. pirmalaikį sutarties nutraukimą;
• f. investavimo ir finansavimo išlaidas;
• g. būsimas administracines išlaidas ir
• h. kai aktualu, modelio riziką.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar:

• a. valdymo tvarka, procesai ir procedūros, susiję su vertinimo koregavimais, yra pakankamai patikimi, ypač mažiau likvidžių pozicijų atžvilgiu, ir atitinka investicinės įmonės strategiją;
• b. su vertinimo sistema susijusios IT sistemos ir procesai yra patikimi;
• c. investicinių įmonių atliktų koregavimų tinkamumas yra periodiškai peržiūrimas.

Modelio rizika

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką, susijusią su nepakankamu nuosavų lėšų reikalavimų įvertinimu, taikant reguliavimo institucijų patvirtintus vidaus modelius, visų pirma vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, IRC, modelius, naudojamus kredito rizikos mažinimo tikslais, rizikos vertę ir rizikos vertę nepalankiausiomis sąlygomis.

6.4.3 Rizikos rinkai valdymo ir kontrolės priemonių vertinimas

Norėdamos visapusiškai suprasti investicinės įmonės rinkos rizikos profilį, kompetentingos institucijos turėtų apžvelgti administravimo ir rizikos valdymo sistemą, kuria investicinė įmonė remiasi vykdydama rinkos veiklą. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į toliau nurodytus elementus, kartu atsižvelgdamos į investicinės įmonės veiklos apimtį, pobūdį ir sudėtingumą:

18 2015 m. spalio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/101, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 14 dalį papildomos to reglamento nuostatos dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo techninių reguliavimo standartų (OL L 021, 2016 1 28, p. 54). 59

• a. investicinė įmonė turi patikimą, aiškiai suformuluotą ir dokumentuotą rinkos rizikos strategiją, kurią būtų patvirtinęs investicinės įmonės valdymo organas;
• b. investicinės įmonės rinkos rizikos strategijoje tinkamai atspindėta investicinės įmonės norima prisiimti rinkos rizika ir ar strategija dera su bendrąja norima prisiimti rizika;
• c. investicinės įmonės organizacinė sistema yra tinkama, kad investicinė įmonė galėtų veiksmingai valdyti, vertinti, stebėti ir kontroliuoti rinkos riziką, ar investicinė įmonė turi pakankamai (ir kokybiniu, ir kiekybiniu požiūriu) žmogiškųjų ir techninių išteklių;
• d. investicinė įmonė turi aiškiai apibrėžtą rinkos rizikos nustatymo, valdymo, vertinimo ir kontrolės politiką ir procedūras, įskaitant valdybos patvirtintas ribas, atspindinčias norimą prisiimti riziką;
• e. investicinė įmonė turi tinkamą rinkos rizikos nustatymo, supratimo ir vertinimo sistemą, kuri atitiktų investicinės įmonės dydį ir sudėtingumą, ir ar ši sistema atitinka atitinkamų ES ir nacionalinės teisės įgyvendinimo aktų reikalavimus, ir
• f. investicinė įmonė turi tvirtą ir visapusišką kontrolės sistemą ir patikimų apsaugos priemonių, kuriomis mažintų savo rinkos riziką, atsižvelgdamos į savo rinkos rizikos valdymo strategiją ir norimą prisiimti riziką.

6.4.4 Išvadų apibendrinimas ir balo skyrimas

A tlikusios pirmiau aptartą vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie investicinės įmonės rinkos riziką. Ši nuomonė turėtų būti išdėstyta išvadų santraukoje, prie jos pažymimas rizikos balas, remiantis 6 lentelėje išdėstytais analizės kriterijais. Jeigu, atsižvelgdama į tam tikrų rizikos veiksnių reikšmingumą, kompetentingos institucijos nusprendžia šiuos veiksnius vertinti ir jiems balą skirti atskirai, šioje lentelėje išdėstytų rekomendacijų reikėtų, kiek tai yra galima, laikytis pagal analogiją.

Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus šiuos veiksnius lygiagrečiai, o ne atskirai, ir suprasti rizikos rinkai veiksnius.

60 6 lentelė. Priežiūriniai analizės kriterijai, pagal kuriuos skiriamas rinkos rizikos balas

Priežiūros Tinkamų valdymo ir Rizikos institucijos Būdingosios rizikos analizės kriterijai kontrolės priemonių analizės