4.3 Išpirkimo plano turinys

Emitentas turėtų užtikrinti, kad išpirkimo plane būtų aiškiai ir išsamiai aprašyta valdymo priemonės ir procesai, apimantys jo rengimą, peržiūrą ir atnaujinimą, taip pat jo vykdymą. Visų pirma išpirkimo plane turėtų būti:

• i. nurodytas valdymo organo narys ( - iai) arba bet kuris ( - ie) emitento organizacinės struktūros asmuo ( - enys), atsakingas ( - i) už išpirkimo plano rengimą, atnaujinimą ir įgyvendinimą;
• ii. aprašyta, kaip išpirkimo planas yra integruotas į vidaus kontrolės sistemą, nurodytą EBI gairėse dėl minimalaus su turtu susietų žetonų emitentų valdymo tvarkos turinio⁵ arba kituose atitinkamuose EPŽ emitentams taikomuose teisės aktuose;
• iii. aprašyti plano atnaujinimo ar peržiūros procesai, taikomi įvykus reikšmingiems pokyčiams, turintiems įtakos emitento veiklos arba išleisto ( - ų) žetono ( - ų) ar finansiniam profiliui;
• iv. nurodyta ypatingos svarbos veikla, kuri turi būti toliau vykdoma siekiant įgyvendinti planą, ir nurodytas ( - i) 42 – 51 dalyse minimas ( - i) atsakingas ( - i) asmuo ( - enys) iš emitento arba paslaugas teikiančios trečiosios šalies;
• v. nustatytas kiekvieno etapo veiksmų vykdymo procesas, užtikrinantis, kad, kompetentingai institucijai priėmus sprendimą pagal Reglamento (ES) 2023/1114 47 straipsnio 1 dalį išpirkimo planas būtų įvykdytas laiku, ir
• vi. nurodytas ( - i) kontaktinis ( - iai) asmuo ( - enys), atsakingas ( - i) už bendravimą su žetonų turėtojais, kompetentinga ( - omis) institucija ( - omis), sandorio šalimis ir (arba) visuomene, ir pateikti naujausi šių emitento organizacijos asmenų kontaktiniai duomenys.

⁵ EBA/GL/2024/06. Skelbiama: Gairės dėl minimalaus su turtu susietų žetonų emitentų valdymo tvarkos turinio.

Išpirkimo plane turėtų būti tinkamai atspindėtas laikinojo administratoriaus paskyrimo poveikis, kai tai numatyta taikytinoje teisėje pagal Reglamento (ES) 2023/1114 47 straipsnio 2 dalį, įskaitant pasekmę, kad valdymo organas gali būti visiškai arba iš dalies neatsakingas už išpirkimo plano įgyvendinimą.

Ypatingos svarbos veikla ir sutartimi įforminti susitarimai

Išpirkimo plane turėtų būti surašytos ypatingos svarbos veiklos, kurios yra būtinos sklandžiam plano įgyvendinimui. Atsižvelgiant į emitento organizacinę struktūrą, tai gali būti emitentų vidaus funkcijos arba trečiųjų šalių teikiamos funkcijos. Prie surašytų veiklų išpirkimo plane turėtų būti pateiktas tokių trečiųjų šalių sąrašas ir išdėstytos taikomos sutarties sąlygos.

Tokiame ypatingos svarbos veiklų sąraše, kai aktualu, turėtų būti nurodyta emitento rizikos valdymo funkcija, prekybos padalinys / veikla, iždo ar finansų funkcija, atitinkamos IRT funkcijos ir sistemos, kovos su pinigų plovimu funkcija (jei yra, priklausomai nuo emitento rūšies), santykis su turto rezervo saugotoju (jei yra), sąveika su finansų tarpininkais (kai reikia), padedančiais patekti į antrines ir atpirkimo sandorių rinkas turto rezervo likvidavimo tikslais, ir santykiai su kriptoturto paslaugų teikėjais (kai reikia) siekiant nustatyti žetonų turėtojų tapatybę ir surinkti neapmokėtus žetonus arba su mokėjimo paslaugų teikėjais (kai reikia) siekiant atlikti mokėjimus žetonų turėtojams, laikomiems turinčiais teisę į išpirkimo reikalavimą, arba vykdyti kitą susijusią veiklą.

TSŽ emitentai, kurie nėra įpareigotieji subjektai pagal Direktyvą (ES) 2015/849⁶ , išpirkimo plane visada turėtų paaiškinti, kaip jie įtrauks tarpininkus, kuriems taikoma ta direktyva, kad šie tarpininkai:

• a) vykdytų kovos su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu patikrinimus, taip pat išpirkimo reikalavimą pateikusių žetonų turėtojų išsamius klientų patikrinimus, ir
• b) vykdytų savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2023/1113 (lėšų pervedimo reglamentas)⁷ (žr. šių gairių 55 ir 56 dalis), susijusias su pervedimu.

⁶ 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

⁷ 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 (OL L 150, 2023 6 9, p. 1).

Kalbant apie ypatingos svarbos veiklą emitento organizacijoje, emitentas išpirkimo plane turėtų nurodyti atitinkamą tokios veiklos vykdymo ir jos tęstinumo užtikrinimo vidaus tvarką ir procesus, pagrindinį ( - ius) asmenį ( - is), ir jo (jų) naujausius kontaktinius duomenis susisiekimui skubos atveju.

Kalbant apie trečiųjų šalių vykdomą ypatingos svarbos veiklą, išpirkimo plane turėtų būti pateiktas visų tokių trečiųjų šalių paslaugų teikėjų sąrašas, pagrindiniai emitento ir už sutartį atsakingos trečiosios šalies kontaktiniai asmenys ir jų naujausi kontaktiniai duomenys.

Išpirkimo plane taip pat turėtų būti pateikta sutartimi įformintų susitarimų turinio apžvalga ir paaiškinimas, kodėl jie yra tinkami, įskaitant interesų konfliktų vengimą, siekiant laiku ir vienodomis sąlygomis įgyvendinti išpirkimo planą. Emitentas taip pat turėtų patvirtinti, kad tokiomis sutartimis užtikrinamas veiklos tęstinumas inicijavus išpirkimo plano įgyvendinimą.

Kalbant konkrečiai apie turto rezervo saugotojus ir finansinius tarpininkus (jei tokių yra), kuriems pavesta vykdyti emitento turto rezervo likvidavimo pavedimus, išpirkimo plane išdėstytose sutarties sąlygose turėtų būti tinkamai atspindėtas tikslas siekti, kad žetonų turėtojai iš turto rezervo likvidavimo gautų kuo didesnes pajamas, kad planas būtų vykdomas paisant žetonų turėtojų interesų ir būtų išvengta nepagrįstos ekonominės žalos jiems.

Emitentas turėtų nuolat atnaujinti ypatingos svarbos veiklą vykdančių trečiųjų šalių paslaugų teikėjų sąrašą ir sutarties sąlygas. Kai tinkama, sutartys su svarbiausiais trečiųjų šalių paslaugų teikėjais, įskaitant saugotojus, gali būti pridedamos prie išpirkimo plano kaip priedai.

Galiojantys sutartimi įforminti susitarimai su ypatingos svarbos veiklos trečiųjų šalių teikėjais neturėtų užkirsti kelio emitentui aktyvavus išpirkimo planą prireikus sudaryti sutartis su kitais reikiamais tarpininkais, jei tai padėtų veiksmingiau įgyvendinti planą.

Šiuo tikslu išpirkimo plane turėtų būti bent jau aiškiai ir tiksliai paaiškintas tarpininkų atrankos procesas, pateikta siūlomų pagrindinių sutarties sąlygų (pavyzdžiui, užduočių, terminų ar išlaidų) santrauka, o kaip išpirkimo plano priedas turėtų būti pateiktas preliminarus sąlygų aprašas, kuriame būtų pateiktas potencialių sutarties partnerių, su kuriais emitentas tarėsi ir (arba) derėjosi, sąrašas, taip pat atrankos kriterijai. Žetonų turėtojų reikalavimų sklandaus išpirkimo procesas

Emitentas turėtų užtikrinti, kad išpirkimo plane būtų nustatytas sklandus žetonų turėtojų reikalavimų išpirkimo procesas, kuris turi būti išdėstomas ir komunikuojamas aiškia ir lengvai suprantama kalba atitinkamame skyriuje laikantis informavimo plano gairių.

Toks procesas turėtų būti suformuluotas nuosekl iai ir užtikrinti, kad žetonų turėtojų išpirkimo reikalavimai būtų išmokėti laiku, laikantis Reglamento (ES) 2023/1114 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir kriptoturto baltosios knygos turinio.

Šiuo tikslu išpirkimo plane turėtų būti aprašyti emitento taikomi procesai, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos nustatymo ir kovos su ja priemonės ir nustatytos arba numatomos diegti techninės priemonės, skirtos:

• i. žetonų turėtojų tapatybei ir jų teisei į žetonų išpirkimą nustatyti,
• ii. išpirktiems žetonams surinkti ir visam laikui išimti iš apyvartos ir
• iii. turtui išmokėti arba perduoti žetonų turėtojams.

Proceso aprašyme turėtų nurodyta, kad bus laikomasi taikomų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prievolių. Visų pirma išpirkimo plane turėtų būti:

• a) dėl pirmiau pateiktos 54 dalies i punkto – nurodyta, kad bus vykdomos deramo klientų tikrinimo priemonės, taikomos pagal Direktyvą (ES) 2015/849 išpirkimo reikalavimą pateikusiems žetonų turėtojams;
• b) dėl pirmiau pateiktos 54 dalies iii punkto – nurodyta, kad bus tikrinama informacija, teikiama pervedant lėšas pagal Reglamentą (ES) 2023/1113, jei taikoma.

Vykdydamos šiose gairėse nurodytus su išpirkimu susijusius įgaliojimus ir užduotis kompetentingos institucijos turėtų veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija su institucijomis, atsakingomis už pinigų plovimo prevenciją ir kovą su terorizmo finansavimu, pagal to reglamento 94 straipsnio 5 dalį.

Išpirkimo plane turėtų būti aiškiai nurodyti reikalavimai ir minimalus išpirkimo reikalavimo, kurį turi pateikti žetonų turėtojai, turinys, kuriame turėtų būti:

• a) kiekvieno turėtojo tapatybė ir kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas, el. pašto adresas ir (arba) telefono numeris), nurodant, kad visi asmens duomenys bus tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2016/679;
• b) įrodymas, kad reikalavimą teikiantis asmuo yra žetono turėtojas ir todėl jis turi teisę į išpirkimą, dėl kurios teikia išpirkimo reikalavimą, ir būtinos žetono turėtojo garantijos (jei tokių yra) pagal kriptoturto baltąją knygą;
• c) informacija, reikalinga pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikai nustatyti, įvertinti ir valdyti, įskaitant informaciją, reikalingą žetonų turėtojų deramam klientų patikrinimui atlikti išpirkimo metu pagal Direktyvą (ES) 2015/849;
• d) turimų atitinkamų žetonų skaičius (įskaitant žetonų dalis) ir viešosios blokų grandinės adresai, nurodyti piniginėje, kurioje laikomi žetonai, (kai taikoma) ir
• e) nurodyta žetono turėtojo banko ar mokėjimo sąskaita, į kurią turi būti pervedamos išpirkimo lėšos, arba panašūs duomenys, kurių reikia turto pervedimui išpirkimo metu (kai taikoma). Pageidautina, kad tokios banko ar mokėjimo sąskaitos būtų ES kredito arba mokėjimo įstaigose ir bet kuriuo atveju neturėtų būti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atžvilgiu didelės rizikos trečiosiose valstybėse, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnyje.

Pirmiau nurodyta išpirkimo reikalavime pateiktina informacija taip pat turėtų leisti emitentui įvertinti žetonų turėtojų teisę į išpirkimą – tai preliminari informacija reikalinga, kad išpirktus žetonus būtų galima surinkti ir visam laikui išimti iš apyvartos. Šiuo tikslu išpirkimo plane turėtų būti nurodyta, kaip bus vykdomas žetono perdavimo už mokėjimą mechanizmas. Konkrečiai turėtų būti nurodyta, kaip emitentas surinks ir iš apyvartos išims kiekvieną išpirktą žetoną, ir kad jokia šalis nebegalės jo pakartotinai išleisti į apyvartą, iškeisti, perduoti ar parduoti.

Išpirkimo plane taip pat turėtų būti paaiškinti atitinkami informacijos šaltiniai ir numatyti veiksmai bei procesas, kurie bus įgyvendinami arba kuriais bus remiamasi derinant išpirkti reikalaujamų ir likusių žetonų skaičių.

Išpirkimo plane turėtų būti numatyti visi atitinkami žingsniai, veiksmai ir procesai, reikalingi rengiant paskirstymo planą, pagal kurį bus grąžinamos lėšos žetonų turėtojams, pateikusiems teigiamai įvertintą išpirkimo reikalavimą.

Informavimo planas

Išpirkimo plane turėtų būti pateiktas informavimo planas, kuris bus nedelsiant vykdomas kompetentingai institucijai priėmus sprendimą inicijuoti išpirkimo plano įgyvendinimą pagal Reglamento (ES) 2023/1114 47 straipsnio 1 dalį.

Informavimo plane turėtų būti bent:

• a) viešai skelbiamo pranešimo visuomenei projektas ir
• b) informavimo pranešimų, skelbiamų kartu su ypatingos svarbos paslaugas teikiančiomis trečiosiomis šalimis, į kurias galima kreiptis, kai tik aktyvuojamas išpirkimo planas, projektai. Jei dėl informavimo pranešimų susitarta atitinkamose sutartyse, jie turėtų būti pridėti prie išpirkimo plano. Žetonų turėtojų informavimo apie išpirkimą planą emitentas turėtų suderinti su kitais turimais informavimo planais.

Viešo pranešimo projektas turėtų būti skirtas žetonų turėtojams informuoti apie kompetentingos institucijos priimtą sprendimą inicijuoti išpirkimo plano įgyvendinimą siekiant sklandžiai, laiku ir taikant vienodas sąlygas išpirkti žetonus nesukeliant nepagrįstos ekonominės žalos ir laikantis kriptoturto baltojoje knygoje nustatytų sąlygų.

Siekiant informuoti visuomenę ir kuo daugiau žetonų turėtojų, išpirkimo plane turėtų būti nurodyti žiniasklaidos kanalai, kuriais bus skelbiamas pranešimas apie išpirkimą. Emitentas turėtų teikti pirmenybę tiems žiniasklaidos kanalams, kuriais jis paprastai skelbia informaciją visuomenei ir rinkai bei reklamuoja savo produktus ir paslaugas.

Viešai skelbiamo pranešimo projekte turėtų būti aiškia ir netechnine kalba aprašyti pagrindiniai išpirkimo proceso etapai ir veiksmai, kurių turėtų imtis žetonų turėtojai per nurodytą laikotarpį, kad jų žetonas būtų išpirktas.

Šiais tikslais viešai skelbiamo pranešimo projekte turėtų būti nurodyta bent:

• a) tiksli data ir laikas, kada, remiantis kompetentingos institucijos sprendimu, buvo aktyvuotas išpirkimo planas;
• b) minimalus išpirkimo reikalavimo turinys, kaip nurodyta šių gairių 56 dalyje;
• c) terminas, per kurį žetonų turėtojai nuo tokio pranešimo paskelbimo turi pateikti išpirkimo reikalavimą emitentui arba (kai taikoma) trečiosios šalies paslaugų teikėjams, kaip nurodyta baltojoje knygoje, ir
• d) būdas, techninė pagalba ir vieta, kur žetonų turėtojai turėtų pateikti išpirkimo prašymą, pavyzdžiui, tikslus emitento arba, jei taikoma, trečiosios šalies portalas. Priimtas ( - i) sprendimas ( - ai) neturėtų diskriminuoti žetonų turėtojų, pavyzdžiui, dėl jų gyvenamosios vietos.

Kelių emitentų vykdoma to paties TSŽ arba EPŽ emisija

Reglamente (ES) 2023/1114 nustatyta, kad, kai TSŽ išleidžia keli emitentai arba kai reikšmingą EPŽ išleidžia keli emitentai, kurie nėra kredito įstaigos, tinkamam žetono stabilizavimo mechanizmui užtikrinti sudaromas bendras turto rezervas.

Atsižvelgiant į tai, išpirkimo planas turėtų susidėti iš dviejų skyrių: pirmas turėtų būti bendras visiems emitentams ir suderintas su visais emitentais, o antras – taikytinas konkrečiam emitentui.

Emitentai turėtų koordinuoti savo veiksmus ir susitarti dėl bendro išpirkimo plano skyriaus, kurį turėtų sudaryti bent šios dalys:

• i. bendrieji išpirkimo plano principai ir tikslai, kaip nurodyta šių gairių skirsnyje „Bendrieji išpirkimo plano principai ir tikslai“;
• ii. šių gairių skirsnis „Ypatingos svarbos veikla ir sutartimi įforminti susitarimai“, skirtas nustatyti ypatingos svarbos veiklą, kurią vykdydamas emitentas turėtų užtikrinti, kad bendras išpirkimo planas būtų veiksmingai įgyvendintas;
• iii. skirsnis „Žetonų turėtojų reikalavimų sklandaus išpirkimo procesas“;
• iv. skirsnis „Informavimo planas“;
• v. veiksmingas emitentų veiksmų koordinavimas rengiant, peržiūrint ir atnaujinant išpirkimo planą;
• vi. veiksmingas emitentų veiklos koordinavimas, siekiant sklandžiai įgyvendinti kompetentingos institucijos sprendimu įgyvendinamą planą, ir
• vii. visų emitentų įsipareigojimas visiškai ir sąžiningai laikytis bendrai sutarto išpirkimo plano sąlygų.

Kad būtų užtikrintas tinkamas koordinavimas, išpirkimo planą įgyvendinantys emitentai, nepažeisdami atitinkamos kiekvieno emitento atsakomybės, turėtų susitarti, kas bus jo koordinatorius. Renkantis koordinatorių galima atsižvelgti į įvairių emitentų verslo patirtį ir vidaus organizacijos brandos lygį, vaidmenį bendraujant su saugotojais ir kitais trečiųjų šalių paslaugų teikėjais ar tarpininkais ir jų dalyvavimo emisijoje reikšmingumą. Koordinavimo užduotys galėtų apimti išpirkimo plano parengimą, peržiūrą ir atnaujinimą, informavimo plano įgyvendinimą ir išpirkimo plano valdymo ir vykdymo koordinavimą.

Antrasis išpirkimo plano skyrius turėtų būti konkrečiai pritaikytas kiekvieno emitento vidaus organizacijai. Emitentai visų pirma turėtų nustatyti tinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų taikomi:

• i. šių gairių skirsnis „Valdymo principai“ ir
• ii. skirsnis „Ypatingos svarbos veikla ir sutartimi įforminti susitarimai“, atsižvelgiant į emitento organizacijos arba trečiųjų šalių vykdomą ypatingos svarbos veiklą, kurios vykdymą reikia užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti išpirkimo planą.

Vertindamos emitentų pateiktą išpirkimo planą visų emisijoje dalyvaujančių emitentų kompetentingos institucijos turėtų laiku konsultuotis tarpusavyje ir bendradarbiauti.

Kompetentingos institucijos, konsultuodamosi tarpusavyje ir bendradarbiaudamos, turėtų įvertinti, ar yra pagrindas pradėti įgyvendinti išpirkimo planą. Kompetentingos institucijos neturėtų inicijuoti išpirkimo plano įgyvendinimo tais atvejais, kai vienas ar daugiau emitentų nedelsdami pašalina neigiamą poveikį likusiems neišpirktiems TSŽ arba EPŽ, kuris atsiranda dėl vieno emitento negalėjimo arba tikėtino negalėjimo įvykdyti savo įsipareigojimus, ir taip užtikrina, kad bus išvengta neigiamo poveikio žetonų turėtojų pasitikėjimui, žetonų turėtojų teisėms ar rinkų stabilumui.

Išpirkimo plano sąveika su kitomis procedūromis

Emitentas turėtų atsižvelgti į tai, kad nors pagal Reglamento (ES) 2023/1114 46 straipsnį parengtas atkūrimo planas ir išpirkimo planas yra du atskiri dokumentai, skirti dviem skirtingiems emitento galimos krizės etapams ir situacijoms, jie turėtų būti suderinti, visų pirma vidaus valdymo ir rizikos valdymo tvarkos, procesų ir IT sistemų bei ypatingos svarbos veiklos nustatymo atžvilgiu.

Jeigu emitentas yra kredito įstaiga arba subjektas, kuriam taikoma Direktyva 2014/59/ES⁸ , arba pagrindinė sandorio šalis, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2021/23⁹ , jo išpirkimo planas turėtų būti rengiamas atsižvelgiant į jo pertvarkymo planą ir sėkmingo pertvarkymo galimybės reikalavimus. Šiuo tikslu emitentas turėtų atsižvelgti į subjekto pertvarkymo strategiją, nustatytas ypatingos svarbos funkcijas ir susitarimus dėl paslaugų lygio, kurie yra svarbūs subjekto veiklos tęstinumui, ir turėtų stengtis užtikrinti sklandų pertvarkymo strategijos ir išpirkimo plano įgyvendinimą vienu metu.

⁸ 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

⁹ 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1).

Jei emitento išpirkimo plane numatyti veiksmai, sutartimi įforminti susitarimai, procedūros ir sistemos galėtų turėti neigiamą poveikį subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybei, emitentas turėtų į juos atkreipti pertvarkymo institucijos dėmesį prie išpirkimo plano pridedamame rašte. Tai nedaro poveikio pertvarkymo institucijos atliekamai išpirkimo plano peržiūrai, atsižvelgiant į subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybę, ir jos įgaliojimui teikti rekomendacijas kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2023/1114 47 straipsnio 4 dalį.

Kadangi pertvarkymo planą rengia pertvarkymo institucija, o išpirkimo planą – emitentas, šie du planai bus atskiri dokumentai.