6.5 Rizikos įmonei vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką įmonei, kylančią dėl skirtingų rizikos veiksnių, kaip antai: dienos prekybos srauto (DTF) operacinę riziką, koncentracijos riziką dėl didelių pozicijų (CON) ir prekybos sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo riziką (TCD). Atlikdamos vertinimą kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į investicinei įmonei kylančios rizikos šaltinius, kaip antai esminius turto balansinės vertės pokyčius, klientų ar sandorio šalių žlugimą, finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių pozicijas ir įsipareigojimus pagal nustatytų išmokų pensijų sistemas pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 29 straipsnį. Kai aktualu, jos taip pat turėtų atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali kelti riziką investicinei įmonei.

Vertindamos riziką įmonei, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į investicinės įmonės veiklos apimtį, pobūdį ir sudėtingumą.

6.5.2 Būdingos rizikos įmonei vertinimas

Vertindamos būdingą riziką įmonei, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti p agrindinius veiksnius ir įvertinti šios rizikos prudencinio poveikio investicinei įmonei reikšmingumą. Būdingos rizikos įmonei vertinimą turėtų sudaryti šie pagrindiniai etapai:

• a. preliminarus vertinimas;
• b. investicinės veiklos, kuri kelia riziką investicinei įmonei, pobūdžio ir masto vertinimas;
• c. su šia veikla susijusių sistemų ir procesų vertinimas.

62

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir esamą, ir galimą riziką įmonei.

Prireikus kompetentingos institucijos taip pat turėtų atlikti detalesnį vertinimą, pavyzdžiui, pavienių klientų lygmeniu.

Preliminarus vertinimas

Norėdamos nustatyti rizikos įmonei vertinimo mastą, kompetentingos institucijos pirmiausia turėtų nustatyti rizikos įmonei, kurią investicinė įmonė patiria arba gali patirti, šaltinius.

Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti bent šiuos dalykus:

• a. verslo modelį ir norimą prisiimti riziką;
• b. rizikos įmonei K veiksnio sumos svorį, palyginti su bendra K veiksnio suma;
• c. rizikos įmonei K veiksnio sumos prognozes, jei yra;
• d. įmonės veiklos nuostolių sąnaudas, palyginti su pajamomis.

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti preliminarią analizę ir analizuoti pirmiau nurodytų rodiklių pokytį per tam tikrą laikotarpį, kad susidarytų pagrįstą nuomonę apie pagrindinius investicinės įmonės rizikos įmonei veiksnius.

Dienos prekybos srautas

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie operacinės rizikos, susijusios su prekyba savo sąskaita, laipsnį. Ši rizika gali kilti dėl sistemos arba žmogiškųjų klaidų dėl sudėtingų procesų, procedūrų ir IT sistemų (įskaitant naujų technologijų naudojimą) tiek, kad dėl jų gali atsirasti klaidų, vėlavimo, netikslių duomenų, saugumo pažeidimų.

Kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius:

• a. įgyvendintų sandorių apimtį, poziciją, skaičių ir sudėtingumą;
• b. IT sistemų neprieinamumą arba vientisumo praradimą;
• c. sandorių tvarkymui naudojamos finansų rinkos infrastruktūros (FRI) rūšis: balso, elektroninės platformos (MTF, OTF);
• d. algoritminę prekybą.

Koncentracijos rizika

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie koncentracijos rizikos, kylančios investicinei įmonei, laipsnį. Tiksliau, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką, kad investicinė įmonė patirs didelių nuostolių dėl nedidelės grupės sandorio šalių

63 pozicijų koncentracijos arba labai stipriai tarpusavyje susijusių finansinio turto pozicijų koncentracijos.

Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti įvairias koncentracijos rizikos kategorijas, tarp jų:

• a. kliento koncentraciją (vieno kliento arba susijusių klientų grupės, kaip numatyta esant didelėms pozicijoms);
• b. sektoriaus koncentraciją;
• c. geografinę koncentraciją;
• d. produktų koncentraciją;
• e. užtikrinimo priemonių ir garantijų koncentraciją.

Kompetentingos institucijos ypač turėtų atkreipti dėmesį į paslėptus koncentracijos rizikos šaltinius, kurie išryškėja susiklosčius nepalankiausioms sąlygoms, kai koncentracija gali padidėti, palyginti su įprastomis sąlygomis, ir kai iš nebalansinių straipsnių gali susidaryti papildomos pozicijos.

Vertindamos grupes, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti koncentracijos riziką, kuri galėtų atsirasti dėl konsolidavimo ir kuri pavienių investicinių įmonių lygmeniu gali nebūti akivaizdi.

Prekybos sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti prekybos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo riziką, kurią patiria investicinės įmonės dėl finansinių priemonių sandorių pozicijų.

Kai aktualu, šiam vertinimui atlikti kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius:

• a. sandorio šalių kokybę ir atitinkamus kredito vertinimo koregavimus (angl. CVA);
• b. finansinių priemonių, kurios naudojamos atitinkamuose sandoriuose, sudėtingumą;
• c. neteisingų sprendimų riziką, kuri kyla dėl teigiamos koreliacijos tarp sandorio šalies kredito rizikos ir kredito rizikos pozicijos;
• d. sandorio šalies kredito ir atsiskaitymų rizikos poziciją dabartine rinkos verte ir nominaliąja verte, palyginti su bendrąja kredito pozicija ir nuosavomis lėšomis;
• e. sandorių, kurie įvykdyti naudojantis finansų rinkos infrastruktūra (FRI), kurioje teikiamos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas paslaugos, dalį;
• f. atitinkamų sandorių, sudarytų per pagrindines sandorio šalis (angl. CCP), dalį ir jų apsaugos nuo nuostolių mechanizmų, kaip antai maržos lygių ir įmokos į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, veiksmingumą ir

64

• g. ar nustatyta užskaitos tvarka, šios tvarkos reikšmingumą, veiksmingumą ir tai, ar jos laikomasi (baigiamoji užskaita).

Reikšmingi turto balansinės vertės pokyčiai

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie riziką, kurią patiria investicinė įmonė dėl esminių turto balansinės vertės pokyčių. Ši rizika gali lemti nuostolius, jei vertė, į kurią turtas įtraukiamas, tinkamai neatspindi jo tikrosios rinkos vertės.

Kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į turtą, kurio vertė apskaičiuota pagal modelius ir pakaitinius kintamuosius, o ne tiesiogiai iš rinkos išvestus duomenis.

Kredito rizika (klientų arba sandorio šalių žlugimas)

Kredito rizika gali kilti suteikiant paskolas, kad klientas galėtų vykdyti sandorį, tiesiogines paskolas darbuotojams, dėl banko sąskaitos pereikvojimo vieną banko darbo dieną rizikos, garantijų ir neapibrėžtųjų kredito pozicijų, pozicijų iki termino pabaigos arba nelikvidžių obligacijų pozicijų, garantinės įmokos paskolų klientams, susikaupusių ir (arba) nesumokėtų mokesčių ir komisinių, tiesioginių kredito pozicijų, susijusių su jų valdomais fondais per paskolas, pradines investicijas ir garantijas.

Kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius, jei yra atitinkamų duomenų:

• a. investicinės įmonės kredito rizikos pobūdį, atsižvelgiant į sandorio šalių ir pozicijų rūšis;
• b. nebalansines pozicijas, visų pirma suteiktas arba gautas garantijas;
• c. nuvertėjimo riziką.

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie į prekybos knygą neįtraukto turto, kuris nėra įtrauktas į K veiksnius, pvz., K - TCD, vertės sumažėjimo arba nuvertėjimo rizikos laipsnį. Ši rizika gali kilti dėl perkainojimų, kai, pavyzdžiui, sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė labai padidėja arba patronuojamosios įmonės vertė po įsigijimo sumažėjo.

Kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius:

• a. sandorio šalių kreditingumo pokyčius;
• b. sandorių sudėtingumą ir didelį santykį tarp skolinto ir nuosavo kapitalo (visų pirma akcijų išpirkimą skolintomis lėšomis);
• c. išskirtinius įvykius, dėl kurių reikia perkainoti.

65 Finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių pozicijos

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie riziką, kurią patiria investicinė įmonė dėl finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių pozicijos. Šie rizikos šaltiniai gali lemti nuostolius esant neigiamiems pokyčiams finansų rinkoje, valiutų rinkoje ir biržos prekių rinkose.

Kompetentingos institucijos daugiausia dėmesio turėtų skirti investicinės įmonės turimų finansinių priemonių pobūdžiui, bendrai investicinės įmonės pozicijai valiutų rinkoje (taip pat atsižvelgiant, pavyzdžiui, į valiutų, kuriomis investicinė įmonė turi poziciją, santykį) ir konkrečių biržos prekių pozicijai.

Su išmokomis darbuotojams susijusi rizika ir pensijų rizika

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie riziką, kuri kyla investicinės įmonės atlygio ir pensijų sistemai. Ši rizika gali lemti nuostolius, jei mokėjimai yra per dideli, palyginti su įmonės pajamomis, įskaitant pavojų įmonės pelningumui ir mokumui.

Kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į riziką, kylančią dėl struktūrinio atotrūkio tarp turto ir įsipareigojimų, susijusių su išmokomis darbuotojams.

6.5.3 Rizikos įmonei valdymo ir kontrolės priemonių vertinimas

Siekdamos visapusiškai suprasti investicinės įmonės rizikos įmonei profilį, kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti valdymo ir rizikos valdymo sistemą, kuria mažinama rizika, kylanti dėl prekybos srauto, koncentracijos ir sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į toliau nurodytus elementus, kartu atsižvelgdamos į investicinės įmonės veiklos apimtį, pobūdį ir sudėtingumą:

• a. investicinė įmonė turi patikimą, aiškiai suformuluotą ir dokumentais pagrįstą rizikos strategiją, susijusią su prekybos srautu, koncentracija ir sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymu, kurią patvirtino jos valdymo organas;
• b. investicinės įmonės rizikos strategijoje tinkamai atspindėta ši investicinės įmonės norima prisiimti rizika ir ar strategija dera su bendrąja norima prisiimti rizika;
• c. investicinės įmonės organizacinė sistema yra tinkama, kad įmonė galėtų veiksmingai valdyti, vertinti, stebėti ir kontroliuoti koncentracijos ir sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo riziką, ar įmonė turi pakankamai ( ir kokybiniu, ir kiekybiniu požiūriu) žmogiškųjų ir techninių išteklių;
• d. investicinė įmonė turi aiškiai apibrėžtą rizikos įmonei nustatymo, valdymo, vertinimo ir kontrolės politiką ir procedūras, įskaitant valdybos patvirtintas ribas, atspindinčias norimą prisiimti riziką;

66

• e. investicinė įmonė turi tinkamą rizikos įmonei nustatymo, supratimo ir vertinimo sistemą, kuri atitiktų investicinės įmonės dydį ir sudėtingumą, ir ar ši sistema atitinka atitinkamus minimaliuosius ES ir nacionalinės teisės įgyvendinimo aktų reikalavimus, ir
• f. investicinė įmonė turi tvirtą ir visapusišką kontrolės sistemą ir patikimų apsaugos priemonių, kuriomis mažintų savo riziką įmonei, atsižvelgdamos į savo rizikos valdymo strategiją ir norimą prisiimti riziką.

6.5.4 Išvadų apibendrinimas ir balo skyrimas

Atlikusios pirmiau nurodytą vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie investicinės įmonės riziką įmonei. Ši nuomonė turėtų būti išdėstyta išvadų santraukoje, prie jos pažymimas rizikos balas, remiantis 7 lentelėje išdėstytais analizės kriterijais. Jeigu, atsižvelgdama į tam tikrų rizikos veiksnių reikšmingumą, kompetentingos institucijos nusprendžia šiuos veiksnius vertinti ir jiems balą skirti atskirai, šioje lentelėje išdėstytų rekomendacijų reikėtų, kiek tai yra galima, laikytis pagal analogiją.

Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus šiuos veiksnius lygiagrečiai, o ne atskirai, ir suprasti rizikos įmonei veiksnius.

7 lentelė. Priežiūriniai analizės kriterijai, pagal kuriuos skiriamas rizikos įmonei balas

Priežiūros Tinkamų valdymo ir Rizikos