|
Kredito įstaigos turėtų parengti su NPE valdymo sistema susijusią politiką, reguliariai ją peržiūrėti ir stebėti, kaip jos laikomasi. Toliau išvardytų sričių politiką reikėtų parengti atsižvelgiant į proporcingumo principą, siekiant užtikrinti kredito įstaigos strategijos (įskaitant NPL strategiją ir veiklos planą, jei tinkama) įgyvendinimą. Įsiskolinimo valdymo politika Šioje politikoje apibūdinamas kredito įstaigos NPE veikimo modelis (žr. 5.2 skirsnį) įtraukiant bent šiuos elementus: - • NPE RS struktūrą ir pareigas aiškiai numatant perleidimo priežastis ir nustatant ryšį su pozicijų priskyrimu prie grupių (žr. 5.2.3 skirsnį);
- • procedūrą, kurios turėtų laikytis atitinkamų funkcijų vykdytojai, apimant bent:
- - procedūrą ir perleidimo kriterijus, kurių turėtų būti laikomasi ankstyvajame įsiskolinimo etape, ankstyvo įsiskolinimo ir vėlyvo įsiskolinimo atvejais;
- - procedūrą, kurią reikėtų taikyti, kai skolininkas laikomas nebendradarbiaujančiu ir (arba) negyvybingu, ir kriterijus, pagal kuriuos skolininkas priskiriamas prie tokios grupės;
- - bendravimą su skolininku kiekviename etape, kurį reikėtų suderinti su veiklos šalies
teisės aktų sistema (pvz., elgesio kodeksu); - - stebėsenos priemones ir taikytinus metodus;
- • žmogiškųjų ir techninių išteklių reikalavimus;
- • ataskaitas, kurios reikia rengti vidaus lygmeniu siekiant stebėti tikslus ir reguliariai teikti valdymo organui atnaujintą informaciją.
Rengdamos savo įsiskolinimo valdymo politiką kredito įstaigos turėtų atsižvelgti į Direktyvos 2014/17/ES 28 straipsnį ir, visų pirma, EBI gairių dėl įsiskolinimų ir teisės naudotis turtu perėmimo. Pertvarkymo politika 6.2.1 skirsnyje aprašytoje pertvarkymo politikoje turėtų būti nustatyti bent šie aspektai: - • būtina finansinė ir nefinansinė dokumentacija, kurios prašo ir kurią teikia įvairių rūšių skolininkai, kad už kreditus atsakingas pareigūnas galėtų įrodyti galimybes grąžinti pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas;
- • būtiniausi pagrindiniai finansinių galimybių grąžinti skolą duomenys ir santykiai, kuriuos portfelio / produkto / sektoriaus lygmeniu naudoja už kreditus atsakingas pareigūnas siekdamas įvertinti skolininko galimybes grąžinti skolą; konkretaus sektoriaus gairės, pagal kurias nustatomi pagrindiniai finansiniai duomenys ir santykiai kiekvienam sektoriui (MVĮ ir įmonės);
- • skolininkui tinkamiausio pertvarkymo sprendimo nustatymo ir įgyvendinimo procesas:
- - mažmeniniams klientams turi būti taikomos schemos sprendimams priimti. Mažmeniniams klientams taikomas procesas turėtų atitikti EBI gairių dėl įsiskolinimų ir teisės naudotis turtu perėmimo nuostatas. Nemažmeninių skolininkų atveju, jeigu schemos sprendimams priimti metodas netinka, politikoje turėtų būti išdėstyti aiškūs nurodymai už kreditus atsakingam pareigūnui, kaip vertinti pertvarkymo metodo tinkamumą;
- - jeigu skolininkui nepavyksta rasti jokio tinkamo sprendimo (jeigu tai negyvybingas ir (arba) nebendradarbiaujantis skolininkas), turėtų būti sukurtas ribotos trukmės procesas ir procedūra, pagal kurią tokius skolininkus galima perleisti už likvidavimą atsakingiems NPE RS;
- • trumpalaikių ir ilgalaikių pertvarkymo priemonių rinkinys, kaip aprašyta 6 skirsnyje;
- • aiškūs nurodymai už kreditus atsakingam pareigūnui dėl užtikrinimo priemonių pakartotinio vertinimo reikalavimų, kaip numatyta 9 skirsnyje;
- • sprendimų priėmimo procesas, patvirtinimo lygiai ir procedūros, taikomos kiekvienos rūšies pertvarkymo priemonei ir pozicijos dydžiui;
- • pasirinktų pertvarkymo sprendimų ir skolininko veiklos rezultatų užbaigus restruktūrizavimą stebėsenos procesas ir procedūra, įskaitant skolininko peržiūros dažnį, pakartotinio įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis, pakartotinio vertinimo procesas ir pranešimo apie pakartotinį įsipareigojimų neįvykdymą reikalavimai;
- • kiekvienos pertvarkymo priemonės ir kiekvienos rūšies skolininko kainų nustatymo politika.
Skolų išieškojimo / vykdymo užtikrinimo politika Už skolų išieškojimą atsakingi NPE RS turėtų laiku imtis tinkamiausių veiksmų siekdami per nustatytą laikotarpį veiksmingai sumažinti NPE. Pagal NPL strategiją skolų išieškojimo politika turėtų aprėpti bent: - • kiekvienos rūšies užtikrinimo priemonėms taikytinas galimybes. Būtų galima svarstyti, pavyzdžiui, tokias galimybes (nesvarbu, kokia tvarka):
- - savanorišką turto pardavimą (skolininkas ima vėl bendradarbiauti ir sutinka parduoti turtą);
- - priverstinį turto pardavimą per gavėjus / vykstant teismo procesui (turtas nėra įtrauktas į kredito įstaigos balansą);
- - turto perėmimą (turtas yra įtrauktas į kredito įstaigos balansą);
- - skolos išieškojimą (vidaus arba išorės lygmeniu);
- - skolos konvertavimą į turtą / nuosavybę;
- - paskolos / paskolos portfelio pardavimą trečiajai šaliai;
- • procedūrą, kurią taikant būtų renkama tinkamiausia susigrąžinimo galimybė, ir priimant sprendimą dalyvaujančią vidaus ir išorės ekspertų grupę;
- • nustatant susigrąžinimo galimybę turėtų būti atsižvelgiama į užtikrinimo priemonių buvimą, teisinės dokumentacijos rūšį, skolininko rūšį, vietos rinkos sąlygas ir makroekonomines perspektyvas, galiojančių teisės aktų sistemą ir kiekvienos galimybės galimus istorinius susigrąžinimo lygius palyginti su kiekvienos galimybės sąnaudomis;
- • aiškią nebendradarbiaujančių skolininkų apibrėžtį arba nuorodą į atitinkamą politiką, kurioje pateikiama tokia apibrėžtis;
- • aiškiai apibrėžtą patvirtinimo procesą kiekviename skolos išieškojimo proceso etape, numatyta kiekvienai susigrąžinimo galimybei, kuria gali pasinaudoti kredito įstaiga;
- • rizikos kontrolės ir vidaus audito departamentų vaidmenį vykdant procedūrą ir stebėsenos procesą.
Kalbant apie užtikrinimo priemonių likvidavimą, politikoje turėtų būti nustatyta: - • vertės nustatymo metodas, kurį reikėtų taikyti turtui (kaip numatyta 9.7 skirsnyje), įskaitant taikytinas likvidavimo išlaidas. Likvidavimo išlaidos turėtų atitikti 9.3.3 skirsnyje nustatytus reikalavimus;
- • vidaus arba išorės ekspertų dalyvavimas;
- • ribos:
- - kiek turto gali konkrečiu metu laikyti kredito įstaiga, atsižvelgiant į KRD nustatytas didelių pozicijų ribas ir sektoriaus koncentracijos riziką, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sektoriuje;
- - kiek atimto arba perimto turto gali įsigyti kredito įstaiga per tam tikrą laikotarpį;
- • procedūra, kurios reikia laikytis atėmus teisę naudotis turtu arba jį perimus, siekiant parengti ir įgyvendinti pardavimo strategiją, ir kredito įstaigos padalinys, atsakingas už atitinkamo turto valdymo perėmimą (tai taip pat gali būti apibrėžta atskiroje perimto / atimto turto politikoje).
Kredito įstaigos turėtų apsvarstyti galimybę bendradarbiauti su kitais kreditoriais dėl NPE skolininkų, kurie turi daug kreditorių (tai paprastai įmonės skolininkės). Tad kredito įstaigos turėtų parengti aiškią procedūrą, kaip derėtis ir bendrauti su kitomis finansų įstaigomis (arba kitomis trečiosiomis šalimis), kurioms skolininkas yra įsiskolinęs. Užtikrinimo priemonių politika Atsižvelgdamos į kredito rizikos mažinimo svarbą NPE pertvarkymo procese kredito įstaigos turėtų parengti aiškią ir nuoseklią užtikrinimo priemonių politiką, įskaitant perimto turto politiką. Tokia politika turėtų išsamiai aprėpti visų rūšių užtikrinimo priemonių valdymą, vertės nustatymą ir ataskaitų teikimą. Atsižvelgdamos į kai kurių rūšių užtikrinimo priemonių sudėtingumą ir specializuotą pobūdį kredito įstaigos turėtų kreiptis į išorės ekspertus, kurie galėtų parengti ir peržiūrėti tokią politiką. Kredito įstaigos turėtų užtikrinti nuoseklų požiūrį į panašių užtikrinimo priemonių valdymą ir vertinimą visame portfelyje, kaip numatyta 9 skirsnyje. NPE stebėsenos politika Reikėtų parengti atskirą politiką, kurioje, inter alia , būtų nustatyta: - • veiksmų, kurių reikia imtis reaguojant į įvairių rūšių nustatytus faktus, rūšys;
- • perdavimo spręsti aukštesniu lygmeniu procedūra;
- • pagrindiniai ataskaitų elementai, jų pateikimo dažnis ir adresatai;
- • perleidimo kriterijai / nuoroda į NPL procedūras.
Užsakomųjų paslaugų / NPL paslaugų teikimo politika Reikėtų parengti atskirą politiką dėl iš trečiųjų šalių užsakomų paslaugų, jei tai svarbu. Į ją reikėtų įtraukti privalomas užsakomųjų paslaugų partnerių atrankos procedūras, privalomą teisinės sutarties turinį ir sprendimų dėl užsakomųjų paslaugų susitarimų priėmimo procesą ir tokių susitarimų stebėseną.
|